Vakar naujus mokslo metus studentai pradėjo raginimais keisti dabar galiojančią studijų sistemą. Permainų laukia ir Vilniaus bei Šiaulių universitetai – čia rengiamasi rektorių rinkimams.
Šalies aukštosios mokyklos pradėjo naujus mokslo metus. Pirmąją mokslo metų dieną akademinis jaunimas paminėjo linksmindamasis. Tačiau vakar netrūko ne tik linksmybių, bet ir rimtų kalbų.
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) paragino reformuoti dabar universitetuose galiojančią vakarinių ir neakivaizdinių studijų sistemą. LSS atstovų nuomone, ši sistema yra neefektyvi, nes jai trūksta studijų kokybės, akademinio sąžiningumo ir socialinio teisingumo principų. Pasak LSS prezidento Jono Okunio, kai kurios aukštosios mokyklos pelnosi iš neakivaizdiniu ar vakariniu būdu studijuojančio akademinio jaunimo.
Studentų sąjunga tokio tipo studijas siūlo reformuoti Vakarų valstybių pavyzdžiu ir studijas sieti ne su mokymosi laikotarpiu, bet su kreditų skaičiumi. LSS manymu, tokia dalinė studijų sistema studentų neskaldytų, nes visų jų teisės būtų vienodos. Pagal naująją tvarką būtų galima laisviau dalyti kreditus.
Tokio tipo studijas pasirinkusio akademinio jaunimo žinios nebūtų tokios išsamios kaip tų, kurie studijuoja dieniniame skyriuje. Dalines studijas baigusiųjų diplomuose būtų nurodyta, kad studentas baigė būtent tokias studijas.
Tačiau neaišku, ar į tokius studentų atstovų siūlymus bus atsižvelgta. Kai kurių universitetų vadovai, išgirdę apie tokią LSS idėją, ją įvertino skeptiškai.
Šiemet keli šalies universitetai ketina rinkti rektorius. Vilniaus universitete (VU) rinkimai vyks jau kitą savaitę. Seniausios Lietuvoje Alma Mater vadovu pretenduoja tapti trys akademikai: dabartinis rektorius Benediktas Juodka, profesoriai Aivaras Kareiva ir Artūras Žukauskas.
Visi kandidatai savo rinkimų programose žada gerinti studijų kokybę. To iš jų tikisi ir VU studentai. VU Studentų atstovybės prezidentė Viktorija Aleksaitė sakė, esą akademiniam jaunimui svarbiausia, kad naujasis rektorius neužmirštų ir socialinių problemų: remontuotų bibliotekas, daugiau dėmesio skirtų bendrabučiams.
VU Senato pirmininkas Vygintas Bronius Pšibilskis norėtų, kad į šalį nebūtų nustumti jau pradėti darbai. Pasak jo, itin svarbu, kad VU rektorius aktyviai dalyvautų ne tik aukštojo mokslo reformoje, bet ir teiktų pasiūlymus, kaip tobulinti įvairius su universitetų veikla susijusius įstatymus. „Aukštasis mokslas nėra dykuma. Jo padėtis priklauso ir nuo Vyriausybės sprendimų, visuomenės požiūrio, todėl reikia jiems daryti įtaką”, – LŽ sakė V.B.Pšibilskis.
Senato pirmininkas sakė gerai pažįstantis visus kandidatus ir mano, kad jie visi tinkamai vadovautų VU. „Tai rimti mokslininkai, geri pedagogai, apie juos aš esu pačios geriausios nuomonės”, – kandidatus į rektorius gyrė jis.