Kur persikėlė darbininkai iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių? Kaip imigrantų srautas paveikė uždarbį? Neseniai įtakingas britų verslo dienraštis „The Financial Times” paskelbė tyrimo rezultatus, kurie griauna standartinius atsakymus į šiuos klausimus.
Nors oficialūs skaičiai netikslūs, imigracija į 15 senųjų ES šalių pastaraisiais metais sparčiai padidėjo – manoma, kad dėl imigracijos tų šalių gyventojų pagausėjo 8,7 milijonais. Nuo 2001 iki 2005 metų tose 15 šalių, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, migracija per metus sudarė vidutiniškai 0,5 proc. – daugiau nei JAV ir kur kas daugiau nei per ankstesnius 40 metų. Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugiau darbininkų įsilieja į rinką ne iš naujųjų ES narių, o iš kitų šalių.
Migrantai tapo išrankesni
Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad Rytų ir Vidurio Europos migrantai išjudino Jungtinės Karalystės darbo rinką ir dirba vis profesionalesnius darbus. Vasarą daržovių ir vaisių augintojai įspėjo, kad jiems vis sunkiau prisivilioti darbininkų iš 8 Rytų ir Vidurio Europos šalių derliui surinkti, nes jie tapo kur kas išrankesni. Dabar maždaug 41 proc. užsiregistravusiųjų iš tų šalių ieško darbo administravimo, verslo ar vadybos srityse. Palyginimas: prieš trejus metus, kai Didžioji Britanija atvėrė savo darbo rinką šių šalių darbuotojams, tokių buvo 25 procentai.
Duomenys taip pat rodo, kad ieškančiųjų darbo Jungtinėje Karalystėje iš 8 naujųjų Rytų ir Vidurio Europos narių antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 49 500. Tai beveik 2400 mažiau nei per ankstesnius 3 mėnesius ir beveik 7 tūkst. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai. Bulgarai ir rumunai, kitaip nei migrantai iš kitų ES narių, gavo ribotą priėjimą prie britų darbo rinkos, jie gali atvykti tik su vizomis.
Pašalpų gavėjų daugėja
Oficialūs skaičiai rodo, kad per pastaruosius metus įvairios išmokos atvykėliams iš Rytų Europos beveik patrigubėjo. Išmokas gauna beveik 112 tūkst. migrantų, jos siekia 125 mln. svarų (625 mln. litų) per metus. Tai reiškia, kad tarp maždaug 683 tūkst. atvykėlių iš Rytų Europos 1 iš 6 naudojasi valstybės pagalba. Prieš metus pašalpas gavo tik 42 620 jų. Manoma, kad socialinės išlaidos Didžiojoje Britanijoje tik didės, nes kasdien iš buvusių sovietų bloko šalių atvyksta po 700 migrantų.
Kai kas sako, kad dauguma jų yra jauni vyrai, nesidairantys valstybės išmaldos, tačiau skaičiai rodo, kad 111 908 Rytų europiečiai naudojasi mokesčių lengvatomis, parama vaikams ir gauna kitas išmokas. Migrantas, dirbęs Didžiojoje Britanijoje 12 mėnesių, gali pretenduoti į visiškai tokią pačią paramą kaip ir bet kuris britas. Daugelis lenkų naudojasi dosniomis išmokomis tėvams, kai kuriais atvejais jie net gali reikalauti paramos tėvynėje likusiems savo vaikams. Kiti nusprendė įsikurti su visomis šeimomis.
Pašalpa darbo ieškančiam asmeniui yra 57,45 svaro (287,45 lito) per savaitę. Mokesčių lengvatos gali siekti iki 5200 svarų (26 tūkst. litų) per metus.
Britai nenori, kad atvykėliai gyventų iš pašalpų, užuot dirbę ir patys mokėję mokesčius. Be to, didžiulis imigracijos srautas sukuria nemenką įtampą infrastruktūrai. Pavyzdžiui, milijono premjero Gordono Browno žadėtų naujų būstų prireiks vien naujiesiems migrantams. Todėl trys ketvirtadaliai visuomenės nori, kad būtų taikomas metinis imigrantų limitas.
Didžiausios imigrantų „tiekėjos”
* Didžiausią imigrantų dalį Vokietijoje sudaro lenkai, rusai ir ukrainiečiai (2005 m.).
* Prancūzijoje pirmauja imigrantai iš Alžyro ir Maroko, trečiojoje vietoje – iš Jungtinės Karalystės (2003 m.).
* Italija daugiausia imigrantų sulaukė iš Rumunijos, Albanijos ir Maroko (2005 m.).
* Į Ispaniją didžiausias imigrantų srautas plūsta iš Rumunijos, nedaug atsilieka marokiečiai, treti – iš Jungtinės Karalystės (2005 m.).
* Jungtinėje Karalystėje ryškiai pirmauja imigrantai iš Lenkijos, po jų seka indai, treti – iš Lietuvos (2005 m.).