Vakar baigėsi kandidatų į Dzūkijos vienmandatę rinkimų apygardą pareiškiminių dokumentų registravimas. Ketvirtadienį paaiškės, už ką rinkimuose galės balsuoti alytiškiai. Į vieną Seimo nario kėdę čia pretenduoja net 10 kandidatų. Dzūkai stebisi tokiu politikų aktyvumu, ir įvairiai vertina būsimus rinkimus.
Alytaus rajonui ir daliai miesto atstovauti Seime pretenduoja ne tik dzūkai, kuriuos vietiniai pažįsta ir žino jų nuveiktus darbus, bet ir kiti šalyje vienaip ar kitaip pagarsėję arba beveik nežinomi politikai. Dėl Seimo nario kėdės žada grumtis net 10 kandidatų.
Socialdemokratai iškėlė partietės Onutės Balevičiūtės, dirbančios Alytaus apskrities viršininko pavaduotoja, kandidatūrą, nepartinio teisininko vilniečio Kęstučio Čilinsko – Tėvynės sąjunga, Pensininkų partijos atstovas kaunietis, šios partijos pirmininkas –
Vytautas Jurgis Kadžys, Darbo partijos atstovas prieštaringai vertinamas Rusijoje besislapstantis Viktoras Uspaskichas, Socialdemokratų sąjunga iškėlė kauniečio inžinieriaus Zenono
Žviko kandidatūrą, Liberalų ir centro sąjunga savo lyderį
verslininką Gediminą Jegelevičių, žinomas disidentas
Antanas Terleckas tapo partijos „Tvarka ir teisingumas” kandidatu,
Naujoji sąjunga pasiūlė Alytaus rajono vicemerą Aurimą Truncę.
Vakar savo kandidates pristatė dar dvi partijos. Valstiečių
liaudininkų sąjunga pasiūlė šiuo metu nepartinę buvusią rajono merę
Moniką Ražanauskienę (ji pastarosiomis dienomis atsisakė narystės Tėvynės sąjungoje), Liberalų sąjūdis – partietę Alytaus
darbo rinkos mokymo ir konsultavimo direktorę Ramutę Orenienę.
Laisva vieta Seime atsirado, kai praėjusį pavasarį Tėvynės sąjungos narys Algirdas Vrubliauskas pasitraukė iš Seimo ir po savivaldybių rinkimų sugrįžo į Alytaus rajono mero postą.
Per praėjusius rinkimus į Seimą A.Vrubliauskas nugalėjo keturis
varžovus ir po antro rinkimų turo tapo Seimo nariu. Tąkart iš
daugiau kaip 39 tūkst. rinkėjų savo valią pirmame ture pareiškė daugiau kaip 42 proc. dzūkų, antrame ture rinkėjų aktyvumas sumažėjo ir sudarė apie 38 procentus. Anot Valstybinės rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, beveik neabejojama, kad šiems rinkimams prireiks dviejų turų, o tai kainuos apie 700 tūkst. litų.
Tokią pinigų sumą vieni rinkėjai vadina neatsakingu biudžeto
lėšų švaistymu, kiti įsitikinę, jeigu yra Seimo nario vieta, tai turi būti ir žmogus, atstovaujantis tam tikro regiono piliečių interesams.
Dzūkijos vienmandatės apygardos rinkimų komisijos pirmininkas
Raimundas Sodaitis mano, jog piliečiai negali neturėti savo atstovo
Seime: „Vieni metai – ilgas laikotarpis, ir dzūkams turi kas nors
atstovauti. Ar bus tinkamai atstovaujama rinkėjų interesams,
priklausys nuo išrinkto žmogaus asmeninių savybių ir profesionalumo.
Jeigu jis ne politikos naujokas, tai nėra didelio skirtumo – dzūkas jis ar ne. Rinkimai kainuos daug, bet aktyviai dirbantis Seimo narys, per metus gali atnešti daugiau naudos.”
Miroslavo seniūno Jono Juravičiaus įsitikinimu, likus metams iki naujų Seimo rinkimų, šio rudens rinkimai nereikalingi: „Apmaudu, jog renki žmogų, pasitiki juo ir nežinai, kad jis gali atsisakyti suteikto pasitikėjimo. Juk išsiuntėm ne į Lukiškes ar Praveniškes, reikėjo išbūti skirtą laiką. Gaila Lietuvos žmonių pinigų.”
Panašios nuomonės ir poetė, prozininkė Teklė Džervienė: „Seimas tikrai nesugriūtų, jei vienu nariu metus laiko būtų mažiau.”