Lydeka
Lydeką galima griebti iš nugaros už sprando, tiesa, tik smulkias ir vidutines. Tuo metu lydekų pakaušis turi būti tarp nykščio ir rodomojo pirštų. Tokiu būdu galima ištraukti 4-5 kilogramų egzempliorių. Kadangi jūs ją griebiate iš nugaros, lydeka artinantis rankai lieka rami. Taip pat išvengsite rizikos užsikabinti už laisvo kabliuko, kurie dažniausiai būna pasisukę žemyn. Atsargiai! Kai lydeka yra užkibusi už vieno iš trišakio kabliukų, likę du – vis dar laisvi. Jei abejojate, geriausia būtų pasinaudoti graibštu, o ne rankomis. Atsiminkite: niekada negriebkite lydekos, jei ji prasižiojusi, – tai ženklas, kad lydeka tuoj pradės blaškytis. Ką daryti, jei lydekos sprandas per didelis jūsų delnams? Laisvi trišakio kabliukai atsikišę į viršų? Tada padės tik vienas būdas: sugriebti plėšrūnę už apatinio žandikaulio pusės. Šiuo atveju rankas apsaugoti padės pirštinės, nes lydekos dantys ir trišakio smaigalys labai aštrūs.
Ešerys
Ešerius paprastai ištraukia meškere. Bet ką daryti tokiu atveju, kai valas pasirodo besąs per plonas, o ešerys – labai didelis? Lieka vienintelė išeitis – imti jį rankomis. Norint neįsidurti į duriantį peleką, vidutinio dydžio ešerius reikia pakelti keturiais pirštais iš šono ir nykščiu iš viršaus. Maža gudrybė: lengvu spustelėjimu pabandykite perkelti nykštį nuo galvos kūnu žemyn – taip galėsite prispausti dygliuotą viršutinį peleką ir apsaugoti save. Sugriebkite nykščiu apatinę lūpą, o rodomuoju pirštu suspauskite iš išorės. Dėmesio, saugokitės kabliuko!
Sterkas
Siūlome patį patikimiausią būdą apsisaugoti nuo sterko dyglių: ranką iš apačios pakišate po nasrais, žuvį sugriebiate iš apačios. Šis būdas tinkamas, kai sterkas prarija visą trišakį. Sugriebti iš nugaros. Šis būdas tinkamas, bet reikia atminti: jei sugriebsite per toli arba jei stambus sterkas ištrūks iš rankų, tuomet jūsų „pažintis” su dygliuotais pelekais gali būti pažymėta krauju. Sugriebti už uodegos. Sterko uodegos forma leidžia tai padaryti. Esant plačiam uodegos pelekui ir palyginti siauram uodegos pagrindui, žuvis neišsprūsta iš rankų.
Šlakis
Lašišinių žuvų paviršius slidus. Tik gerai, kad kaip ir pas sterkus plonas uodegos pagrindas pereina į platų ir tvirtą uodegos peleką. Būtent čia ir yra „pažeidžiamiausia” šlakio vieta. Visu delnu, ryžtingai ir stipriai griebkite už uodegos ir atsargiai traukite žuvį iš vandens.
Kaip išrūkyti žuvį?
Rūkyti galima beveik visas žuvis. Smulkesnės rūkomos be specialaus paruošimo, tik pasūdytos. Ypač tokiam rūkymui tinka strimelės, seliavos, stintos, aukšlės, gružliai. Didesnes reikia išskrosti, žvynų galima ir neskusti. Žuvys pasūdomos (vienas šaukštas druskos kilogramui žuvies). Taip jos palaikomos 1-4 valandas. Kabinamas į rūkyklą žuvis reikia nušluostyti, pašalinti likusią druską.
Rūkant žuvis kilnojamosiose rūkyklose dėžutėse, ant jų dugno reikia papilti alksnio pjuvenų, primaišyti į jas truputį kadagio. Žuvys sudedamos ant tinkliukų, apačioje – lėkštė, ir uždara rūkykla statoma ant ugnies (laužo, dujų ar skysto kuro viryklės). Rūkoma 10-50 minučių. Baigiant rūkyti, reikia atidaryti dangtelį – išgaruos susikaupusi drėgmė, ir žuvys bus sausesnės. Rūkant žuvis krosnyje, pradžioje jos įkaitinamos – iškūrenamos alksninėmis malkomis be lapų. Jei rūkyklų sienelės sandarios, kepant jose žuvį, kuriam laikui reikia atidaryti viršutinį dangtį ar dureles, kad išgaruotų drėgmė. Kai žuvys iškepa, dangtis uždaromas, o ant ugnies užpilama alksnio pjuvenų tiek, kad ji nusloptų.
Gerai išrūkytų žuvų mėsa lengvai atšoka nuo odos, būna biri, vienodai iškepusi. Jei žuvys prastai išrūkytos, jaučiamas kartumas, žuviena lipni, o jei žuvis subyra ir iš jos teka riebalai – rūkykloje buvo laikyta per ilgai arba ji buvo per karšta. Rūkykla visada turi būti labai švari, nes nešvarioje rūkant žuvys įgauna nemalonų skonį.
Naujienos žvejams
Nauja „Daiwa” karpinė ritė
Garsi Japonijos firma „Daiwa” karpininkams pristatė naujausią ritę „Daiwa Basia tournament carp”. Puiki karpinė ritė, labai ilgu būgneliu, ypač tvirtos konstrukcijos ir, be abejo, labai preciziška ir patikima. Į ritę „sukišti” visi įmanomi pranašumai ir keturiolika guolių. Kainos nerašysiu, nes kukliau uždirbantiems žvejams pasidarys silpna. O šiaip puikus gaminys profesianaliam karpininkui.
Dažai baltyminiams kukuliams
Vis daugiau karpininkų ryžtasi patys gamintis baltyminius kukulius. Tarp jų ir aš pats asmeniškai. Nepasakyčiau, kad tai yra daug pigiau nei juos pirkti, bet gaudant su savos gamybos kukuliais, žvejyboje atsiranda dar vienas faktorius – eksperimentavimas ir galimybė varijuoti įvairiais kvapais. Susidūriau su viena problema – kukulių dažymu. Tačiau sprendimas, kai jo ieškai, atsiranda. Firmos „Richworth” dažai, skirti dažyti baltyminiams kukuliams, labai tam tinka. Tiesiog idealiai. Labai koncentruotas produktas, reikia labai nedaug ir spalvos labai ryškios.
Karpininko palapinė
Kiekvienas save gerbiantis karpininkas į karpių žūklę vežasi apie toną įrangos. Maždaug pusės to kiekio jis net neištraukia iš bagažinės, tačiau turėti tai būtina. Fasonas. Vienas iš daiktų, kurio karpininkui tikrai reikia – palapinė. Karpiauti paprastai atvažiuojama ne porai valandų, žvejyba dažnai užtrunka parą ar dar ilgiau. Todėl gera palapinė visiškai ne prabanga, o greičiau būtinybė. O tikroje karpininko palapinėje turi tilpti ir karpininko sudedama lova. Garsi karpinę įrangą gaminanti kompanija „Nash” gamina daug palapinių modelių karpininkams. Vienas iš pigesnių variantų – palapinė „Nash hurrican”. Didelė anga – labai patogu stebėti aplinką ir esant kibimui pataikyti į duris, stačios sienos, sėdėti galima ne tik viduryje, bet ir arčiau krašto. Tačiau didžiausias pranašumas – joje telpa „raskladuškė”, karpininko lova, reikalinga tam, kad žvejys belaukdamas kibimo gerai pailsėtų ir fiziškai, ir dvasiškai, ir į kovą su dideliu karpiu stotų žvalus.
„Vakarų ekspresas”