Kodėl garsiąją Kaprio salą Italijos pietuose taip pamėgo Holivudo įžymybės ir kiti turtingieji, supranti vos į ją atvykęs. Čia yra viskas ko reikia: nuostabaus grožio gamta ir, svarbiausia, pati tikriausia ramybė, kuri šiais laikais tapo didele vertybe.
Nusigavus iki Neapolio – trečio pagal dydį miesto Italijoje, picos gimtinės, – pasiekti Kaprį jau yra visai paprasta. Tereikia uoste sėsti į vieną iš reguliariai plaukiojančių laivų, ir maždaug po 1 val. 20 min. būsi saloje.
Galima į Kaprį plaukti ir iš žymaus Italijos kurorto Sorento, kuris taip pat garsėja kaip svarbus prekybinis ir keleivinis uostas. Pasirinkti pastarąjį kelią išties verta: nors iš Neapolio iki Sorento riedėti greituoju traukinuku užtrunka valandą, dėl kerinčių gamtos vaizdų kelionė neprailgsta.
Gražusis Sorentas vilioja pasilikti ilgiau, tačiau mes pagundai nepasiduodame ir netrukus jau turime bilietus artimiausiam reisui į Kaprį. Bilietas kainuoja 5,80 euro. Tiesa, kitu laivu siūloma plaukti už dvigubai didesnę kainą, tačiau kelionės trukmė ta pati – 25 minutės. Kodėl kainos tiek skiriasi – neaišku.
Kapris dažnai vadinamas rojaus sodu žemėje, nes ši sala, kurią kadaise pirmieji atrado graikai, negali nesužavėti. Salos krantai aukšti, uolėti, daugybė urvų, arkų, o augmenija – viena turtingiausių visoje Italijoje. Čia visada šviečia saulė ir auga apie 850 rūšių augalų; gėlės ir medžiai žydi beveik ištisus metus. Galima nusipirkti kvepalų, kurie gaminami iš čia augančių gėlių. Gyvūnų, paukščių – taip pat daugybė, o nardytojus traukia skaidri žydra Tirėnų jūra ir joje slypinčios egzotiškos žuvys.
Mažas Kaprio miestelis įsikūręs tarp dviejų įspūdingų kalnų – pietinėje dalyje esančio Tiberijaus (334 metrai), ir Solario (589 m) vakaruose. Pastarojo kalno viršūnė yra aukščiausia vieta saloje.
Miesto centras yra 138 m aukštyje. Vos atvykę mes nežinojome, kad į viršų galima pakilti funikulieriumi (kaina 1,30 euro), tad siauromis ir labai jaukiomis gatvelėmis kopėme pėsčiomis… Per alinantį apie 35 laipsnių karštį ir dar su sunkiomis kuprinėmis ant pečių tai buvo išties nelengva, tad nieko keisto, kad sutikome tik vieną kitą ir tai tik atgal lipantį turistą.
Dar aukščiau, 286 m aukštyje, įsikūręs kitas salos miestas – Anakapris. Iki jo funikulieriai nekelia, tačiau nuolat važiuoja autobusai (kainuoja tiek pat). Tiesa, važiavimas šiais autobusais garantuoja gana ekstremalius pojūčius: nors keliukai siauri ir labai vingiuoti, vairuotojai lekia greit. Riedant kelių šimtų metrų aukštyje esančiu skardžiu net oda pašiurpsta – į apačią geriau nežiūrėti…
Anakapryje galima aplankyti žymaus Švedijos gydytojo filantropo A. Miuntės pastatytą San Mikelės vilą-muziejų. Kapryje yra puikusis Augusto sodas, kuriame, beje, stovi paminklas Leninui.
Salos simboliu laikomos Fariljonų uolos. Būtina pamatyti ir Žydrąją grotą – melsvoje šviesoje skendintį urvą.
Laivai gali švartuotis dviejuose uosteliuose – Marina Grande ir Marina Piccola. Čia nuolat galima pamatyti daugybę didingų burlaivių ir prabangių jachtų. Šalia uostų – paplūdimiai, tad degindamasis matai atplaukiančius ir išplaukiančius laivus. Į paplūdimį žmonės pradeda rinktis jau nuo ankstyvo ryto. Išsimaudyti šiltoje jūroje ateinama net naktį. Tačiau čia paplūdimiai kiek kitokie nei mes įpratę: pakrantės ne smėlėtos, o akmenuotos. Iš pradžių basomis net vaikščioti sunku, ką jau kalbėti apie gulėjimą, bet po kiek laiko įpranti. Daugelis poilsiautojų į paplūdimį ateina su specialiais guminiais bateliais ar šlepetėmis ir jų nenusiauna net maudydamiesi, nes vandenyje taip pat gausu akmenų, o deginasi išsitiesę ant storesnių gultų. Beje, kad išsilaikytum ant vandens, daug pastangų nereikia: jis labai sūrus. Išlipus druska net byra nuo odos, tad būtina nusiprausti po gręžinio vandeniu.
Saloje gyvena apie 12 tūkst. nuolatinių gyventojų, o per metus čia sulaukiama apie 3 mln. poilsiautojų. Sakoma, kad vilas Kapryje turi tokios Holivudo garsenybės kaip Bredas Pitas, Kevinas Kostneris ir kt. Mūsų kalbinti italai, gyvenantys kituose miestuose, sakė maną, kad ši sala – ne jų nosiai. „Ji skirta įžymybėms, turtingiesiems.”
Saloje daug uždarų už aukštų tvorų paslėptų vilų su nuostabiais sodais šalia, kur ilsėdamiesi turčiai išties jaučiasi saugūs ir ramūs. Vieną vakarą lipant į Kaprio miestelio centrą sutikta italė pranešė apie kažkokį incidentą viršuje – lyg ir muštynes. Mergina buvo labai susirūpinusi, tačiau pasirodė, kad ne tiek dėl įvykio rimtumo, kiek dėl paties fakto – juk tokioje saugioje saloje taip retai kas nors tokio nutinka…
Nėra abejonių, kad vietinei valdžiai labai rūpi išsaugoti saugios salos įvaizdį, nes po keliolikos minučių visur jau zujo daugybė policininkų.
Žinoma, poilsis Kapryje pasiekiamas ne visiems pirmiausia dėl aukštų kainų. Čia labai brangu.
Beje, sakoma, kad kadaise saloje gyveno gausybė šernų, tačiau mums neteko pamatyti nė vieno… Graikų kalboje „kapros” reiškia „laukinis šernas”, nors salos pavadinimas siejamas su lotynišku žodžiu „capraeae” (ožkos).
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”