Niekaip teisiškai neįmanoma, kad kitas už mane sudarytų santuoką ar pasirašytų testamentą. Tačiau beveik visais kitais atvejais įmanoma įgalioti kitą asmenį ir leisti jam įstatymiškai tvarkyti turto ar atsakomybės klausimus. Tai įgaliojimai, kuriuos tvirtina notaras. Būtent įgaliojimų išdavimas išlieka viena dažniausių priežasčių, dėl kurių asmenys kasdien kreipiasi į notarus.
„Parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, užsakyti ir atsiimti dokumentus įvairiose institucijose, gauti pensiją, pinigus iš ne savo sąskaitos, valdyti, naudotis ir disponuoti ne man priklausančiu nekilnojamuoju turtu – visa tai yra įgaliojimo suteiktos teisės. Todėl yra labai svarbu, prieš suteikiant įgaliojimą, rimtai pasitarti su notaru, kam ir kaip jį suteikti, kad vėliau netektų apgailestauti dėl nenumatytų bėdų”, – pataria Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė. Įgaliojimu laikomas dokumentas, fizinio ar juridinio asmens duodamas kitam asmeniui atstovauti įgaliojimą išdavusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
Notarai gana dažnai susiduria su situacija, kada yra pageidaujama gauti įgaliojimą be kito asmens leidimo. Pavyzdžiui, į Vilniaus 2-ąjį notarų biurą atėjusi vilnietė klausia: „Mano sūnus nori, kad pasirašyčiau įgaliojimą, tai yra sutikčiau, kad už mane visur pasirašinėti galėtų būtent jis. Bet aš nesutinku. Ar jis gali pasiekti, kad notaras be mano sutikimo išduotų jam tokį dokumentą?” Notarė Daiva Lukaševičiūtė teigia, kad pasirašyti įgaliojimo be jį suteikiančio asmens sutikimo yra neįmanoma.
Įgaliotinis taip pat gali perduoti jam suteiktus įgaliojimus kitam asmeniui, tačiau tik tada, jei tokią teisę jam suteikė įgaliotojas. Asmuo, kuris perduoda įgaliojimus, turi apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmenį, kuriam perduodami įgaliojimai. Jeigu įgaliotinis šios pareigos neįvykdo, jis atsako už asmens, kuriam įgaliojimus perdavė, veiksmus kaip už savo veiksmus. Svarbu dar žinoti, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu įgaliojimo terminas dokumente nenurodytas, vadinasi, jis galioja vienerius metus nuo jo pasirašymo dienos.
Lietuvos pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje dėl įgaliojimo patvirtinimo gali kreiptis į tos valstybės pareigūnus ar kitus asmenis, kurie pagal tos valstybės teisę, teisinę sistemą yra kompetentingi tvirtinti įgaliojimus. Daugumoje valstybių įgaliojimus taip pat tvirtina notarai.
Daugiau apie įgaliojimus ir jų reikšmę notarė, Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė papasakos jau rytoj, rugsėjo 4 d., antradienį, LTV laidoje „Labas rytas”.