Uostamiesčio teisėsaugininkai konstatuoja, kad dalis senųjų profesionalių mašinų vagišių persikvalifikavo į nekilnojamojo turto pardavėjus. Esą pastaruoju metu tai toks pat pelningas, tačiau legalus verslas.
Klaipėdos VPK pareigūnai džiaugiasi, kad šiemet per septynis mėnesius Klaipėdos mieste užregistruota tik apie 100 automobilių vagysčių. Tai kone per pusę mažesni skaičiai nei pernai tuo pačiu metu.
Palyginti Vilniuje šiemet jau pavogtos 438 mašinos, Kaune – 179, Šiauliuose – 58, Panevėžyje – 45. Automobilių vagysčių mažėjimas fiksuojamas visoje Lietuvoje.
„Pasitikėjimas nauju Klaipėdos VPK Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus viršininku Edmundu Tautavičiumi pasiteisino. Jo vadovaujami žmonės gerai dirba, tad ir rezultatai geri”, – sakė Klaipėdos VPK viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius.
Minėtam skyriui naujo vadovo prireikė po to, kai jam vadovavęs pareigūnas dėl išpirkos prašymo už pavogtą mašiną pateko į teisiamųjų suolą. Teismo sprendimas jam buvo nepalankus, tad pareigūnas jį apskundė. Anot kolegų, įtarimai policininkui buvo didelis smūgis likusiesiems.
„Pirkėjų” patogumui
Pareigūnai didžiuojasi, kad per pastaruosius dvejus metus už grotų jiems pavyko pasiųsti visą būrį neeilinių mašinvagių. Tiesa, jie netiki, kad buvimas už grotų galėtų pakeisti nusikaltėlių „pomėgius”. Dažniausiai tai tik laikina jų izoliacija nuo visuomenės, o grįžusieji iš kalėjimo vėl imasi senų darbų.
„Viskas tobulėja, ir šios srities specialistai nestovi vietoje. Vagys naudoja jau ne tik visrakčius, bet ir specialius atjungiklius. Šie už keletą tūkstančių perkami Lenkijoje bei naudojami norint pavogti prabangias mašinas. Yra potencialių vogtų mašinų pirkėjų, tad vagys stengiasi atsižvelgti į jų reikalavimus”, – pasakoja policininkai.
Senesnę mašiną, kuri dažniausiai išardoma dalims, galima pavogti ir naudojant visraktį. Tada mažai kreipiamas dėmesys, kad automobilis apibraižomas, apgadinamas. Kitaip yra su prabangiomis mašinomis – pirkėjai apgadintų nepageidauja, o ir jų remontas brangus.
Išsiperki – skatini vogti
Anot teisėsaugininkų, uostamiestyje pavogtos mašinos „išvyksta” į Rusiją, Ukrainą. Prieš keletą metų jos būdavo vežamos ir kita kryptimi – į Vakarų Europą.
Pasitaiko, kad perkalus kėbulo numerius, padarius dokumentus ir naujus valstybinius numerius, jos keliamos ant vilkikų ar kišamos į konteinerius, tačiau dažniausiai sieną kerta vairuojamos nusikaltėlių.
Klaipėdos VPK pareigūnai piktinasi atvejais, kai žmonės pavogtas mašinas iš nusikaltėlių išsiperka.
„Daug ką žinome, daug ką įtariame, tačiau nėra įrodymų nusikaltėliams pričiupti. Reikėtų, kad žmonės su mumis aktyviau bendrautų, o ne skubėtų susimokėti. Juk tokie tolerantiški šeimininkai nusikaltėlius tik skatina tęsti savo veiklą”, – sako D. Smatavičius.
Policininkų duomenimis, mašinas išsiperkantys savininkai nusikaltėliams sumoka dažniausiai apie 30 proc., kartais iki 50 proc. mašinos rinkos vertės.
Nusikaltėliams palankūs įstatymai
Kone pusę pavogtų mašinų uostamiesčio policininkai suranda, tačiau ne visos bylos pasiekia teismą. Anot D. Smatavičiaus, mašinų grobimo bylas vis sunkiau perduoti į teismą dėl kelių priežasčių: daug epizodų, didelės apimtys, būrys įtariamųjų. Pastarieji dažniausiai savo kaltę neigia.
„Įtariamieji dažniausiai sulaikomi bei mašinos randamos po nusikaltimo praėjus nemažam laiko tarpui. Vagišiai tikina, kad jų pirštų galėjo atsirasti net neva važiuojant pakeleivinga mašina.
Pas įtariamuosius rasti transporto priemonių signalizacijos skanavimo prietaisai negali būti laikomi daiktiniais įrodymais, nes techninėmis priemonėmis neįmanoma nustatyti, kad būtent jais naudojantis buvo pavogta mašina”, – pripažįsta viršininko pavaduotojas.
Pasak jo, mašinų vagysčių dinamika per pastarąjį dešimtmetį priklauso nuo socialinių pokyčių (žmonės tampa turtingesni – mašinų daugėja, jų esama prabangesnių), bet ir visuomenėje egzistuojančio požiūrio į nusikalstamas veikas.
Nuo 2000 m. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, mašinų vagysčių skaičius išaugo, nes įstatymų pataisose atsirado palengvinimų, t.y. sunkiu nusikaltimu pripažįstama tik vagystė, kai mašinos vertė viršija 250 MGL (31 250 litų).
„Įstatymo pasekmės liūdnos: į kalėjimą sėda mažiau vagišių, tokių bylų tyrimas apsunkinamas, nes rečiau taikoma kardomoji priemonė suėmimas. 2002 metais atsakomybė vagims vėl sugriežtėjo, tad mašinų vagysčių sumažėjo”, – teigia D. Smatavičius.
Į legalų verslą
Spėjimą, kad šalies vagys migruoja, patvirtina Palangos miesto PK situacija. Nuo birželio pradžios iki rugpjūčio vidurio Palangoje ir Šventojoje pavogtos 23 mašinos, kitu metų laiku vagysčių čia buvo žymiai mažiau. Dauguma dingusių mašinos – prabangios, daugiau nei pusė priklausė užsieniečiams bei vis dar nerastos.
Teisėsaugininkai konstatuoja, kad esama į užsienį išvykusių vagišių bei džiūgauja, jog dalis jų persimetė į legalų bei tiek pat pelningą verslą – prekybą nekilnojamuoju turtu.
Tą byloja ir vieno už mašinų vagystes nuteisto klaipėdiečio išpažintis Klaipėdos apygardos teismo salėje. Daugiau nei 30 metų amžiaus vyriškis, niekad gyvenime oficialiai nedirbęs, tikino išgyvenantis padėdamas nekilnojamojo turto agentūrą turinčiam draugui.
„Ant to paties kabliuko – tik vieną kartą”
Klaipėdos VPK viršininko pavaduotojas Dainius SMATAVIČIUS
Miestiečiai dažnai policininkams siūlo, jų manymu, patį paprasčiausią būdą išgaudyti visus mašinvagius – esą tereikia tik pastatyti prabangią mašiną, kaip masalą, bei uždaryti į areštinę į ją pasikėsinusius.
Toks pasiūlymas juokingas. Iš kur jūs žinote, kad mes tokio metodo nenaudojame? Bėda, kad vagys nekvaili ir ant to paties kabliuko nekimba.
Mūsų darbas slaptas bei neprognozuojamas. Gali įdėti daug pastangų ir nesulaukti planuoto rezultato. Mes su vagimis kovojame tarsi prie šachmatų lentos: jie mums šachą, mes jiems – matą… O kartais atvirkščiai.