Intensyvios prekybos pasaulyje banga didžiosioms mūsų šalies jūrų laivininkystėms pažėrė pelno, nors transporto įmonių specializacija, ekonominė padėtis ir kapitalo struktūra yra skirtingos, o verslas – rizikingas ir brangus.
Valstybės kontroliuojama trampinio laivyno bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) per pirmąjį šių metų pusmetį turėjo 47,2 mln. litų pajamų ir gavo 8,5 mln. litų pelno. Pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovės, kurios 56,66 proc. akcijų valdo valstybė, pajamos buvo dešimtadaliu didesnės, o pelnas sudarė 12,6 mln. litų.
Ieškoma laivų
LJL vadovas Vytautas Vismantas LŽ sakė, kad rezultatų nereikėtų gretinti, kadangi periodo ekonominės situacijos skirtingos, o finansinė įmonės būklė ir šiemet gana nebloga.
„Kasmet stengiamės senus laivus parduoti ir įsigyti naujesnių, didesnio tonažo, tačiau taip greitai, kaip norime, jų pakeisti nepavyksta. Per šių metų pirmąjį pusmetį du laivai parduoti ir du nupirkti. Tačiau parduota pirmiau nei įsigyta, todėl buvo laikotarpis, kai bendrovėje dirbo mažiau laivų nei planuota. Laivų pardavimo aikštelių nėra, jų tenka ieškoti visame pasaulyje. Be to, jų kaina, palyginti su 2005 metais, pakilusi 35 procentais. Šiemet daugiau uždirbome parduodami laivus, bet mažiau – iš pagrindinės veiklos. Naujiems laivams pirkti taip pat reikia sukaupti daugiau lėšų, nes imdami kreditą privalome investuoti ne mažiau kaip 20 proc. savų”, – kalbėjo V.Vismantas.
Šiuo metu LJL turi 17 laivų, jų ateityje bent keturis numatoma parduoti. Laivybos įmonės vadovo teigimu, didžiuma jų išnuomoti krovinių savininkams pagal ilgalaikes sutartis, nes tokia yra šimtametė laivybos verslo praktika pasaulyje. Gabenama, anot V.Vismanto, viskas, ką galima į tokio tipo sausakrūvius laivus pakrauti, dažniausia – tarp Europos ir Amerikos.
Šiomis dienomis į Klaipėdą buvo užsukęs LJL laivas „Deltuva”. V.Vismantas pabrėžė, kad tokių atvejų, kai įmonės laivai užsuka į Lietuvą, pasitaiko 3-4 kartus per metus. Šįkart, plaukdamas iš JAV planinio remonto į Taliną, pakeliui „Deltuva” į krovos kompaniją „Bega” atgabeno kalcinuotos sodos krovinį, o po remonto „Begoje” buvo pakrautas trąšų, skirtų Pietų Amerikai.
„Mes dirbame dolerinėje rinkoje, o pajamos ataskaitose verčiamos į litus. Visiems matyti, kas daroma su doleriu. Sutartys pasirašomos metams. Pernai lapkritį biudžetą planavome vertindami, kad dolerio kursas nukris iki 2,61 lito, o dabar kursas – apie 2,5 lito už dolerį. Todėl mažesnės atrodo ir mūsų pajamos. Jeigu dirbtume Europos rinkoje, būtų dar blogiau nedideliems laivams, nes čia didesnė upių-jūros klasės laivų konkurencija. Dirba daug tokių laivų iš Rusijos, kur pigesni degalai ir darbo jėga”, – aiškino rezultatų skirtumus V.Vismantas.
Šaldytuvai paklausūs
Privati bendrovė „Limarko laivininkystės kompanija” (LLK) per pirmąjį pusmetį gavo 13,5 mln. litų nemokestinio pelno, arba 31 proc. daugiau nei per pirmąjį pusmetį pernai ir daugiau, nei buvo planuota turėti per visus metus.
Lyginamojo laikotarpio pajamos išaugo 17 proc. – iki 74 mln. litų.
„Pirmasis pusmetis pasaulinėje laivybos rinkoje yra tradiciškai aktyvesnis, o tai lėmė didėjančią refrižeratorinio laivyno paklausą. Pasinaudoję palankia situacija rinkoje sugebėjome pagerinti prognozuotus pelningumo rodiklius. Atsižvelgdami į pirmojo pusmečio veiklos rezultatus, šių metų rudenį planuojame patikslinti anksčiau skelbtą 10-12 mln. litų 2007 metų pelno prognozę”, – LŽ sakė LLK prezidentas Vytautas Lygnugaris.
16 laivų turinti LLK per pirmus šešis metų mėnesius pervežė 271 tūkst. tonų krovinių; iš jų 61 proc. sudarė šaldyti, atšaldyti arba greitai gendantys maisto produktai, o likusius 39 proc. – tradiciniai kroviniai.
Bendrovės pelningumą šiemet didina galimybė už pagrindinės veiklos rezultatus mokėti tonažo mokestį (iki 100 tūkst. litų). Pelno iš kitos veiklos mokestis, anot finansų direktoriaus Renaldo Vyšniausko, nebus didelis.
Seimo priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos, V.Lygnugario teigimu, leis bendrovei skirti papildomų lėšų laivynui.
„Vietoj iki šiol mokėto pelno mokesčio 2007-2016 metais pasirinkę mokėti fiksuotą tonažo mokestį, dalį sutaupytų lėšų skirsime laivynui atnaujinti. Šiemet jau įsigijome du laivus ir ketiname laivyną papildyti dar vienu moderniu motorlaiviu”, – sakė V.Lygnugaris.
Paklaustas, kaip veikia dolerinėje rinkoje dirbančią įmonę dolerio kurso kritimas, R.Vyšniauskas LŽ nurodė, kad pagrindinei veiklai daromą neigiamą poveikį amortizuoja mažesnė grąžinamų paskolų suma. LLK laivus perka už bankų kreditus JAV doleriais.
„DFDS Lisco” – ties pralaidumo riba
Didelei Danijos transporto kompanijai DFDS priklausanti jūrų keltų bendrovė „DFDS Lisco” šiemet neprekiauja vertybinių popierių rinkoje ir veiklos rezultatų neskelbia. DFDS pirmojo pusmečio ataskaitoje, pranešančioje apie 15 proc. išaugusias pajamas ir 37 proc. padidėjusį pelną (prieš mokesčius), Lietuvos įmonės veikla neišskirta. Ataskaitoje pažymima, kad sėkmingiausios kompanijai yra Belgijos linija („Belgobridge”), bet ro-ro laivybos aktyvumas didesnis išlieka Baltijos regione.
Pasak „DFDS Lisco” komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaidoto Klumbio, pirmasis pusmetis bendrovei buvo sėkmingas. Linijose „DFDS Lisco Line” (Klaipėda – Kylis) ir „ScanBridge” (Klaipėda-Karlshamnas) dirbo po du keltus, todėl šiais maršrutais jie nepertraukiamai kursavo šešis kartus per savaitę į abi puses.
„RailBridge” (Klaipėda-Zasnicas) tris kartus per savaitę į abi puses plaukiojo vienas geležinkelių keltas „Vilnius”.
KLASCO jūrų perkėlos duomenimis, per 2007 metų pirmąjį pusmetį atvykusių transporto vienetų skaičius perkėloje šiemet didėjo penktadaliu. Dauguma jų gabeno krovinius „DFDS Lisco” keltais.
„2006 metų viduryje į „DFDS Lisco Line” skyrus naują didesnės talpos keltą „LISCO Optima” išaugo šios linijos krovinių ir keleivių srautas. „ScanBridge” krovinių kiekis didėjo ne taip labai. Be kita ko, ši linija taip pat naudojama kaip jungiamoji grandis krovinių vežėjams į Angliją. „Angliški” kroviniai turėjo teigiamos įtakos „ScanBridge” rezultatams. „RailBridge” krovinių kiekis irgi padidėjo. Ši linija, peržiūrėjus kainodarą, vėl atgauna populiarumą tarp automobilinių vežėjų. Bendras krovinių srautas, gabenamas DFDS LISCO laivais, pirmąjį pusmetį šoktelėjo apie 15 procentų”, – LŽ sakė V.Klumbys.
Paklaustas apie veiklos prognozės ir naujų laivų poreikį, V.Klumbys nurodė, kad vežimo rinkoje vyksta nepalankūs transportui pokyčiai: stinga vairuotojų, griežtėja darbo ir poilsio sąlygų reikalavimai, brangsta degalai.
„DFDS Lisco” jau dabar dėl susidarančių automobilių eilių prie Jūrų perkėlos terminalo vartų jaučia „butelio kaklelio” efektą. Nėra abejonių, jog laivų apkrovai artėjant prie maksimalaus reikia gerinti uosto pralaidumą. Tad svarstant planus, ar į „DFDS Lisco” linijas statyti papildomus laivus, mes turime kartu su KLASCO gerai išanalizuoti uosto vystymo galimybes. Kartu reikia nepamiršti, kad besitęsiantis atlyginimų ir infliacijos Lietuvoje augimas gali neigiamai veikti krovinių transportavimo rinką ir investicijas”, – aiškino V.Klumbys.
Jo teigimu, pagrindinė kompanija vertina „DFDS Lisco” sukauptą darbo su Rytų šalimis, ypač Rusija, patirtį ir kompetenciją. „Klaipėda yra svarbus DFDS keltų linijų centras, tad Lietuvos įmonės įnašas į bendruosius DFDS kompanijų grupės finansinius rezultatus yra reikšmingas. Darbas su NVS lieka svarbi „DFDS Lisco” užduotis”, – aiškino V.Klumbys.