Tik praėjusią savaitę baigėsi teismų maratonas dėl garbiojo maestro Juozo Miltinio paminklo sukūrimo, tad šiandien režisieriaus 100-ąjį gimtadienį miestas paminės be paminklo atidengimo iškilmių.
Panevėžiečiai įsitikinę, kad maištingojo režisieriaus dvasia konfliktus provokuoja ir po jo mirties. Prieš keletą metų buvo įsukta teismų karuselė dėl režisieriaus buto, ilgainiui tapusio J.Miltinio palikimo studijų centru. Praėjusią savaitę šalies Aukščiausiasis teismas pripažino nepagrįstu skulptoriaus Juozo Šlivinsko skundą dėl Panevėžio savivaldybės neva neteisingai perkamo paminklo J.Miltiniui. Tai buvo paskutinė instancija, kuriai šis skulptorius skundė savivaldybę. Nors nuolat skųsta savivaldybė liko nugalėtoja, pergalės džiaugsmą temdo šešėliai. Dėl metus trukusio teismų maratono šiandien, per J.Miltinio 100-ąjį jubiliejų, paminklas, numatytas pastatyti prie Panevėžio J.Miltinio dramos teatro, atidengtas nebus. Tai bus padaryta tik po gero mėnesio.
Suabejota prieš metus
Kad vieno žymiausių panevėžiečių, Panevėžio dramos teatro įkūrėjo, aktoriaus ir režisieriaus J.Miltinio 100-metis gali būti švenčiamas be jam skirto paminklo, prabilta lygiai prieš metus. Konkursą J.Miltinio paminklui sukurti Panevėžio savivaldybė buvo paskelbusi 2005-ųjų rudenį, tačiau reikalai pakrypo taip, jog dėl paminklo sukūrimo ir pačiai savivaldybei, ir išrinktam jos kūrėjui teko aiškintis teismuose.
Pirmąsyk į Panevėžio apygardos teismą dar 2006-ųjų vasarą kreipėsi su J.Miltiniu nemažai bendravęs kaunietis skulptorius J.Šlivinskas. Šis menininkas apskundė Panevėžio savivaldybės Viešųjų pirkimų komisiją, kuri, jo įsitikinimu, vienam iš paminklo kūrėjų – Tauragėje gyvenančiam garsiam skulptoriui Remigijui Midvikiui – padarė svarbią išimtį. J.Šlivinskas įrodinėjo, kad jo kolega R.Midvikis per antrą konkurso etapą neleistinai pakeitė savo pirmojo paminklo J.Miltiniui variantą. J.Šlivinsko teigimu, pertvarkytas R.Midvikio darbas tapo nepanašus į pirmąjį variantą ir buvo išrinktas geriausiu. Skundą pateikusiam skulptoriui atrodė neteisinga, kad teisė pateikti patobulintą darbo variantą buvo suteikta išimtinai R.Midvikiui, kai kiti paminklo sukūrimo konkurse dalyvavę skulptoriai to padaryti negalėjo.
Šiek tiek istorijos
Pirmasis Panevėžio savivaldybės surengtas konkursas sukurti paminklą J.Miltiniui įvyko 2005-ųjų rudenį. Iš Vilniaus pakviesta meno ekspertų komisija tuomet geriausiu kūriniu išrinko jauno menininko Donato Dovidavičiaus darbą, antroji vieta teko J.Šlivinskui, trečioji – R.Midvikiui. Tačiau jau tada savivaldybė skulptorius informavo, kad pirmosios vietos šiame konkurse laimėjimas dar nereiškia, jog bus statomas geriausiu išrinktas paminklas.
Geriausią kūrinį, įvertinus jo originalumą, meniškumą, J.Miltinio asmeninių savybių perteikimą bei būsimo paminklo kainą, patikėta išrinkti savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai. Negana to, prieš gana originalų ir šiuolaikišką D.Dovidavičiaus darbą visi kaip vienas sukilo gerai J.Miltinį pažinoję Panevėžio teatralai. Pamatę šį darbą jie suskubo pareikšti, kad jauno skulptoriaus kūrinys ne tik neatitinka maestro dvasios, bet net žeidžia jo atminimą. Dėl paties darbo, o ypač išgirdę, kaip skulptoriaus jį apibūdino, įžeisti esą pasijuto ir patys J.Miltinio bendražygiais, mokiniais, bičiuliais save laikantys žmonės.
Remtasi ne emocijomis, bet įstatymais
Daug aistrų sukėlęs paminklas, kaip tikino teismuose savivaldybei atstovaujantys Panevėžio savivaldybės vyriausiasis kultūros specialistas Arnoldas Simėnas bei savivaldybės teisininkė Daiva Norkienė, buvo renkamas remiantis ne menininkų emocijomis, o visuotinai galiojančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Praėjus pusmečiui po įvykusio konkurso savivaldybė sukvietė pirmųjų trijų vietų laimėtojus, kad drauge su jais išsiaiškintų, ką menininkai yra numatę tobulinti ir keisti, kurdami savuosius paminklo variantus.
Tąsyk surašyti ir vėliau teismams pateikti protokolai skelbė, kad nieko keisti nenorėjo tik pirmosios vietos laimėtojas D.Dovidavičius. J.Šlivinskas ir R.Midvikis teigė turintys nemažai naujų minčių. Patobulintus būsimųjų paminklų variantus abu skulptoriai pristatė dar kartą. Įvertinti pataisytų darbų ir vėl buvo kviečiami šalies meno ekspertai. Visi tuomet sutiko, kad paminklų maketai patobulinti, tačiau abiejų idėja liko ta pati.
Tinkamiausiu ir geriausiu buvo išrinktas R.Midvikio kūrinys. Tikėtina, kad R.Midvikio kūrinį paskatino išrinkti ir tai, jog jį labai palankiai įvertino Panevėžio teatralai, griežtai nusiteikę prieš pirmąją vietą laimėjusio D.Dovidavičiaus kūrinį.
Nuo minkštasuolio – ant kėdės
Ir pirmame, ir patobulintame R.Midvikio kūrinio variante – sėdinčio J.Miltinio figūra, tačiau pirmam konkursui skulptorius maestro buvo pavaizdavęs sėdintį minkštasuolyje, dešinę koją užsimetusį ant kairiosios. Tobulindamas kūrinį R.Midvikis jį „persodino” ant kėdės ir kiek pakeitė sėdėjimo pozą: kairioji režisieriaus koja užmesta ant dešiniosios. Be to, sumanęs patobulinti kūrinį, R.Midvikis nutarė, kad paminklą geriau kurti ne iš akmens, kaip buvo sumanyta pirmuoju atveju, bet iš bronzos.
Tampymasis po teismus, be abejo, paminklo kurti nepadėjo. Užuot atidengtas šiandien, paminklas miestą papuoš tik spalio 9-ąją. Tądien Panevėžio J.Miltinio dramos teatre prasidės maestro garbei skiriamas Baltijos šalių teatrų festivalis.
Prasidėjo renginių ciklas
Be festivalio ir paminklo atidengimo iškilmių, J.Miltinio šimtmečiui organizuojamas jubiliejinių renginių ciklas. Jis savaitgalį prasidėjo Panevėžio kraštotyros muziejuje atidarius parodą „Juozo Miltinio portretai”. Nemažai renginių vyko ir maestro gimtuosiuose Viekšniuose. Bene svarbiausias jų – šiandieninė konferencija „Juozas Miltinis – lietuviškojo teatro patriarchas”.
Šiandien, rugsėjo 3-iąją, J.Miltinio gimtadienis bus švenčiamas jo vardu pavadintame Panevėžio dramos teatre – vyks iškilmingas minėjimas. Antradienį atnaujinta ekspozicija „Juozas Miltinis: gyvenimas ir teatras” bus atidaryta J.Miltinio palikimo studijų centre, o rugsėjo 21-ąją Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyks konferencija „Menininkas ir asmenybė”.