Sunkius nusikaltimus padarę psichikos ligoniai į laisvę išleidžiami patyliukais – apie tai teisėsaugininkams nepranešama. Apie laisvėje atsidūrusius tokius žmones policija sužino atsitiktinai, arba kai jie padaro naujų nusikaltimų. Neseniai į laisvę išleistas vilnietis, 2004-ųjų pabaigoje nužudęs 12-metę ir jos patėvį.
Šiomis dienomis Vilniaus policija atsitiktinai sužinojo, kad iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, kur priverstinai gydomi nepakaltinami nusikaltėliai, paleistas R.L. Pareigūnus ši žinia pribloškė – psichinis ligonis, kuriam nusikaltimą vykdant buvo 71 metai, 2004-ųjų gruodžio 1-ąją Vilniuje nužudė du žmones. Žudikas buvo pripažintas nepakaltinamu ir Vilniaus apygardos teismas 2005-ųjų birželį jį išsiuntė priverstinai gydytis griežto stebėjimo sąlygomis. Bet ligoninėje jis išbuvo tik porą metų.
Paleido teismas
Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja specialaus stebėjimo sveikatos priežiūrai Irena Bartkuvienė LŽ paaiškino, kad pagal įstatymus ši gydymo įstaiga privalo vietos teismui siųsti teikimus dėl priverstinai gydomų nusikaltėlių paleidimo. Tai daroma kas pusę metų. Pasak medikės, sprendimą dėl paleidimo priima teismas. Paleidžiamiems asmenims dažniausiai skiriamas priverstinis ambulatorinis gydymas. Ligoninė apie paleidžiamus nusikaltėlius praneša tik psichikos sveikatos centrams, o policijai pranešti pagal dabartinę tvarką nereikia.
Apie R.L. paleidimo aplinkybes I.Bartkuvienė negalėjo pasakyti nė žodžio – tai draudžia įstatymas. „Apie ligonius negalime sakyti nieko. Antraip jie galėtų iškart kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl tokių įstatymų net mes patys kartais apsiginti negalime”, – sakė ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
Ieškojo bepročio
Dvigubą žmogžudystę tyrę sostinės kriminalistai LŽ papasakojo, kaip buvo išaiškintas šis visuomenę sukrėtęs nusikaltimas. Nužudytųjų palaikai Žirmūnų gatvės 91 name buvo aptikti, kai į pareigūnus kreipėsi namo negrįžusios 12-metės N.Z. motina. Moteris anksčiau gyveno su Henriku Volodkevičiumi, jos dukra tą vyrą vadino patėviu. Paauglė turėjo H.Volodkevičiaus buto raktus, užeidavo pas jį. Todėl, kai mergaitė dingo, motina jos ieškojo pas savo buvusį draugą. Bute degė šviesa, bet durų niekas neatidarė.
Netrukus pareigūnai bute rado nužudytuosius: ir mergaitė, ir namų šeimininkas buvo nušauti.
Tirdami nusikaltimą kriminalistai pasitelkė Mykolo Romerio universiteto Kriminalistikos katedros specialistus – buvo sudarytas psichologinis žudiko portretas. Jis patvirtino įtarimus, kad žmonės tapo psichinio ligonio aukomis.
Netrukus buvo nustatyta, kad tame pačiame name anksčiau gyveno jau daug metų šizofrenija sergantis senolis R.L. Pardavęs butą Žirmūnuose jis persikraustė į Naująją Vilnią. Bet su keletu buvusių kaimynų ryšių nenutraukė.
Nužudė dėl ginklo
Sulaikytas įtariamasis kaltę neigė. Pareigūnams su juo bendrauti buvo sudėtinga; rengdamiesi apklausoms tyrėjai konsultuodavosi su psichiatrais. Galiausiai žudikas prisipažino. Paaiškėjo, kad bedarbis H.Volodkevičius turėjo amerikietišką revolverį „Smith & Wesson”, o R.L. panoro ginklą įsigyti. 2004 metų gruodžio 1-ąją jis atėjo pas buvusį kaimyną neva pirkti revolverio, nors iš tikrųjų senukas neturėjo tam pinigų. R.L., neįstengdamas sumokėti už ginklą, nusprendė nužudyti H.Volodkevičių: paėmęs revolverį neva apžiūrėti paleido kelias kulkas į ginklo savininką.
Tuo metu į butą įėjo 12-metė ką tik nužudyto namų šeimininko podukra. Senolis nušovė ir mergaitę.
Grįžęs į Naująją Vilnią žudikas revolverį, dėl kurio nušovė du žmones, išmetė. Vėliau jis parodė vietą prie vaikų darželio, kur išmetė ginklą. Policininkams pavyko jį rasti.
Privalėjo izoliuoti
Nužudytos mergaitės motina teismui apskundė Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) dėl to, kad pavojingas psichinis ligonis anksčiau nebuvo izoliuotas, ir dėl to ji neteko dukros. Moteris iš SAM norėjo prisiteisti pusę milijono litų. Tačiau šių metų pradžioje Vilniaus apygardos teismas jai priteisė tik 50 tūkst. litų: neturtinę žalą atlyginti nurodyta R.L. ir SAM. Teismas konstatavo, jog SAM nepadarė visko, kad R.L. būtų izoliuotas nuo visuomenės, ir taip būtų užkirstas kelias tragedijai.
R.L. artimieji, kuriems buvo patikėta prižiūrėti sergantį vyriškį, atsakovais civilinėje byloje nebuvo patraukti.
Teismas iš SAM ir R.L. solidariai priteisė ir 4 tūkst. litų turtinę žalą, kurią motina patyrė laidodama mažametę dukrą. Skirdamas prievolę atlyginti neturtinę žalą teismas atsižvelgė į tai, kad R.L. serga ne tik psichikos, bet ir sunkia onkologine liga, be to, jam diagnozuotas neįgalumas.