Stokholmas – įspūdingų istorijų ir gamtovaizdžių kraštas

Stokholmas turi daugybę vardų: Skandinavijos sostinė, Šiaurės perlas, istorijos ir kultūros lobynas, Skandinavijos Venecija… Kiekvieną iš jų Švedijos sostinė atitinka visu šimtu procentų.

Nuosavos salos – nuosavi tiltai

Švedijoje gyvena apie devynis milijonus žmonių. Dauguma jų įsikūrę didžiuosiuose miestuose, todėl didelė šalies dalis yra negyvenama. Vien Stokholme, kuris įkurtas ant keturiolikos salų, ir jo apylinkėse gyvena apie du milijonus gyventojų. Čia puikiai išplėtota transporto sistema (ne veltui pridėtinės vertės mokestis yra 25 proc.), įsikūrę garsiausi muziejai, kurių yra net 60, galerijos ir, žinoma, karališkoji šeima. Žmonės dabar gyvena ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir daugybėje aplinkui esančių salų. Sakoma, kad jų turėtų būti apie 25 000 – gyventi tikrai yra kur. Tiesa, daugelis salų yra gana mažos: tokiose stovi tik vienas – savininko – namas. Anksčiau salose švedai tik vasarodavo, o dabar daugelis gyvena ištisus metus. Todėl nestebina, kad vien Stokholme yra 200 000 nuosavų laivų: jais ne tik pramogaujama, bet ir vykstama į darbą ar į mokyklą. Tiesa, porą kartų per metus būna taip, kad neįmanoma nei laivu išplaukti, nei mašina per ledą važiuoti. Pasakojama, kad vienoje saloje minėtuoju laikotarpiu gyvendavusiam vyrui žmona maistą išmesdavo pro traukinio langą, kuris važiuodavo virš salos pastatytu tiltu. Dabar tokių priemonių nebereikia. Ir jei iškyla tikrai rimta bėda, į salą siunčiamas sraigtasparnis. Yra ir tokių salų savininkų, kurie turi nuosavus tiltus, jungiančius jų salą su didesne, ir valdomus nuotolinio valdymo pulteliais. Tad jei plaukiosite laivu po Stokholmo salyną, o tilto savininkas neskubės pakelti tilto, teks keisti maršrutą ir salą apiplaukti. Plaukiodami laivais galite susidurti ir su dar viena keistenybe. Stokholmas pastatytas taip, kad jame susitinka Baltijos jūra ir M’e4laren ežeras. Bėda tokia, kad Baltijos jūros vandens lygis yra apytikriai 70 cm žemiau nei ežero. Problemai išspręsti įrengti šliuzai. Laivai suplaukia į savotišką praėjimą, vartai iš abiejų pusių uždaromi, vanduo, priklausomai nuo to, į kurią pusę plaukiama, išleidžiamas arba jo prileidžiama, vartai atidaromi ir galima plaukti toliau.

Nuskendo per pirmąją kelionę

Nors dabar Stokholme laivų itin daug, žymiausias yra vienas – karališkasis “ Vasa“. Jo istorija prasideda XVII a. pradžioje, kai buvo nuspręsta pastatyti patį galingiausią tų laikų laivą. “ Vasa“ buvo baigtas 1628 m. Jame tilpo net 64 patrankos ir 450 kareivių bei įgulos narių. Deja, nepaprastai iškilmingos laivo išlydėtuvės baigėsi tragedija – laivas nuskendo vos spėjęs išplaukti iš uosto… Netrukus po to buvo bandoma laivą iškelti, tačiau niekam nepavyko. O vėliau dingo ir nuorodos, kurioje vietoje jis nuskendo. Itin šio laivo paieškomis jau XX a. susidomėjo Anders Franzen. Po ilgų ieškojimų, kur nuskendo laivas, jis netyčia išsiaiškino 1956 m. Jau kitų metų rudenį prasidėjo iškėlimo operacijos darbai. Narai užtruko net dvejus metus, kol po laivu iškasė tunelius (žinant to meto techniką – darbas buvo itin varginantis). Tuneliais buvo perkišti milžiniški kabeliai ir taip per šešiolika kartų laivas buvo iškeltas į paviršių. Tada buvo užkišta kiekviena laive esanti skylutė ir galiausiai – 1961 m. – laivas vėl išvydo dienos šviesą. Archeologai atsargiai išvalė visą dumblą, kuriame rado ne tik kasdienių to meto įrankių, bet ir žmonių skeletų. Laivą teko tarsi didžiulę dėlionę be jokio piešinio sudėti iš naujo. Buvo net atkurtos spalvos, kuriomis turėjo būti išdažytos daugybė laivą puošusių skulptūrų. Galiausiai jis buvo užkonservuotas (procesas truko net septyniolika metų), ir 1990 m. duris atvėrė Karališkojo laivo muziejus. Šio metu “ Vasa“, kuris yra vienintelis iš to laikotarpio iškeltų laivų, stovi tam pritaikytoje vėsioje, drėgnoje ir tamsioje aplinkoje. Apžiūrėti jį galima visą ir iš visų pusių. Negalima tik patekti į vidų. Beje, nemokami informaciniai bukletai, dalijami muziejuje, yra ir estų, ir latvių kalba – išskyrus lietuvių…

Visa istorija viename parke

Turbūt geriausiai su visos Švedijos istorija galima susipažinti „Skansene“ – pirmajame pasaulio muziejuje po atviru dangumi, kuris buvo įkurtas dar 1891 m. Šiuo metu jame visų šalies socialinių sluoksnių, taip pat ir samių tautos istoriją atskleidžia apie 150 namų ir ūkinių pastatų, suvežtų iš visos Švedijos. Kur daugiau pamatysi, kaip anksčiau atrodė ūkininko išlaikomo kareivio namas? Mat anksčiau Švedijoje ūkininkas taikos metu privalėjo kareivį ir jo šeimą, jei ją turėjo, išlaikyti. Valstybei pigiau buvo. Namuose viskas išsaugota, kaip buvo anais laikais. Pavyzdžiui, lovos visur trumpos. Pasirodo, kad anksčiau švedai miegojo pusiau sėdėdami, nes galvojo, kad viršutinės ir apatinės kūno dalies skysčiams negerai maišytis. Na, o jei užėję į kokį namą pamatysite senoviškais drabužiais vilkinčią moterį, kuri tvarko kambarius, nenustebkite – tai muziejaus darbuotoja. Visi darbuotojai vilki to meto apdarais ir užsiima viena ar kita veikla. Muziejuje galima ne tik senoviškus namus pamatyti, bet ir su senaisiais amatais susipažinti. Aplankykite batsiuvio, baldų gamintojo namelius, ūkinių prekių parduotuvę. Ypač smagu pas stikladirbius: negali nesistebėti, kaip greitai vyrai iš karštos stiklo masės padaro ąsotį. Daugiausia dėmesio, ypač vaikų, sulaukia „Skansene“ esantis zoologijos sodas. Čia gyvena briedžiai, elniai, meškos, vilkai ir kiti tradiciniai Skandinavijos kraštų gyvūnai. Beje, mažieji gali pamatyti ne tik retesnius miškų gyvūnų, bet ir karvių, ožkų, avių. O ypač daug džiaugsmo suteikia bananais šeriamos kiaulės.

608 kambarių rūmai ir kitos įdomybės

Suprantama, jog karališkieji rūmai yra bene viena lankomiausių Stokholmo vietų. Į dabartinius 608 kambarių rūmus 1754 pirmasis įsikėlė karalius Adolf Frederik. O rūmų istorija prasidėjo dar XI a., kai atsirado pirmosios gynybinės pilys. Vėliau – XIII a. – buvo pastatytas Tre Kronor (trys karūnos) fortas, kuris buvo paverstas į karalių rezidenciją. Deja, septynioliktojo amžiaus pabaigoje rūmai sudegė visiškai. Šiuo metu karališkoji šeima rūmuose negyvena. Tačiau visi oficialūs priėmimai, dovanų apsikeitimai vis dar vyksta čia. Būtina pamatyti ir karališkųjų rūmų sargybos pasikeitimą. Jis vyksta kiekvieną dieną, lygiai dvyliktą valandą, ir primena mažytį paradą. Išklausę gana ilgą įžangą, sakomą švediškai ir angliškai, išvysite tikrąjį pasirodymą. Ryškiai mėlynomis uniformomis vilkintys sargybiniai grojant šalia stovinčiam orkestrui atlieka savo kasdienį ritualą. Smagu pamatyti daugelio nustebimą, kai supranta, jog vienai iš sargybinių grupių komandas duoda mergina.
Vertas dėmesio yra ir 1996 m. įkurtas Astridos Lindgren centras -muziejus – Junibacken. Mažuosius ten pasitiks visi žymiosios rašytojos kūrinių personažai: Pepė Ilgakojinė, Karlsonas, Emilis iš Lionebergos ir daugybė kitų. Mėgstantiems istorinius dalykus patiks kelionė laivu į Birką – už trisdešimties kilometrų esančią salą. Tai pirmasis Skandinavijos miestas ir vikingų kraštas.
O norintiesiems greičio ir adrenalino – atrakcionų parkas Grona Lund, kuriame yra atrakcionų ir patiems drąsiausiems, ir patiems mažiausiems. Nespėsite nei pastebėti, kaip šis miestas jus pakerės, o atsiminimai liks visam gyvenimui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.