Aktyviausiai ES parama naudojosi jaunieji šalies ūkininkai

Kaune iškilmingai pagerbti pavyzdingiausių ir sėkmingiausių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos kaimo plėtrai ir žuvininkystei projektų įgyvendintojai – ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, perdirbimo įmonės, kaimo bendruomenės.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Saulius Silickas paskelbė sėkmingiausiai 2004-2006 metų ES struktūrinių fondų parama besinaudojantį projektų įgyvendintoją. Juo tapo Kėdainių rajono ūkininkas Donatas Vaitelis, besiverčiantis ekologine mėsine galvijininkyste.

Pirmasis labai reikšmingas Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriui bei kaimo plėtrai narystės ES laikotarpis – 2004-2006 m. – užbaigtas sėkmingai, informuoja agrarinio verslo žurnalas „Mano ūkis”.

Pasak žemės ūkio viceministrė Virginijos Žoštautienės, lėšos pagal BPD 2004-2006 m. priemones turi būti panaudotos iki 2008 m. pabaigos. Tuo pačiu prasideda naujas finansavimo laikotarpis, kuris yra nepalyginti ilgesnis, tad gal paramos teikimo sąlygos bus nuosaikesnės, ES jas mažiau kaitalios. Paraiškų teikimas naujajam finansiniam laikotarpiui turėtų prasidėti spalio mėnesį.

Apibendrindamas 2004-2006 metų laikotarpį, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius S. Silickas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos auditoriai, patikrinę, kaip Lietuvoje paskirstytos ir panaudotos paramos lėšos, nepateikė jokių finansinių korekcijų – visos išlaidos pripažintos tinkamomis. Populiariausi paraiškų pasirašymo metai buvo 2005-ieji, kai buvo paskirstyta didžioji biudžeto dalis. 2004 m. pasirašytos 742 paramos teikimo sutartys, 2005 m. – 1002, 2006 m. – 69, 2007 m. – 211. Atmesta apie 10 proc. sutarčių.

Vidutinis pareiškėjų amžius – 38 metai. Aktyviausi buvo Kėdainių ir Klaipėdos rajonai. Pastaraisiais metais daugiausia lėšų teko žuvininkystės projektams, todėl klaipėdiečiai ir išsiveržė į priekį. Ypač aktyviai paramos lėšų 2004-2006 m. laikotarpiu buvo siekiama įgyvendinant priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” ir „Investicijos į žemės ūkio valdas”. Pastarajai priemonei skirta daugiausiai ES paramos. Pagal šią priemonę aktyviausi buvo Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Marijampolės apskričių ūkininkai.

Tarp perdirbimo įmonių buvo „Delikatesas”, „Straigutės mėsa”, „Kelmės pieninė”. Už veiklos kaime įvairinimą padėkos pareikštos Romui Aniuliui (kaimo turizmo plėtojimas), Pranui Olisevičiui (gėlininkystės ūkio plėtra Ukmergės rajone) ir Antanui Bieliniui (aktyvaus poilsio organizavimas Aukštadvaryje).

Tarp sėkmingiausiai įgyvendinusių vandentvarkos projektus padėka teko Lazdijų rajono Šeštokų kaimo bendruomenei. Sėkmingiausiai įgyvendinusia projektą pagal Lyder+ priemonę pripažinta Šalčininkų vietos veiklos grupė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.