Masinę isteriją ir visuomenės pasipiktinimą sukėlusį vienadienį alkoholio prekybos draudimą psichologai ir priklausomybės ligų specialistai vadina dirbtinai išpūstu burbulu, nors ir neneigia statistinių duomenų, bylojančių, kad didžioji tautos dalis kasdien būna girta.
Anot jų, mūsų šalies gyventojai iš tiesų turi problemų dėl svaiginimosi alkoholiu ir jiems reikia skubios pagalbos. Todėl Seimo siekis sutapatinti Mokslo ir žinių dieną su blaivybe – sveikintina rimtos kovos su visuotine girtuoklyste pradžia.
Sepcialistai įsitikinę, kad lietuviai gertų mažiau, jeigu būtų mažiau skatinami tai daryti.
„Įvaizdis tik pagerės”
Psichologas Gediminas NAVAITIS
Ką mes vadiname visuotinu pasipiktinimu prieš Seimo sprendimą? Juk tai viso labo tik keliolikos žurnalistų, dirbančių dideles pajamas iš alkoholio reklamos gaunančiose žiniasklaidos priemonėse, nuomonė. Jie rėkė, kaip blogai, kad piliečiai negalės šiandien visą dieną pirkti alkoholinių gėrimų, bet nepateikė nė vieno protingo argumento. Pavyzdžiui, ką reiškia, kad rugsėjo 1-ąją nuvilsime į mūsų šalį atvykstančius kažkokius užsieniečius? Ar jie atvažiuoja į Lietuvą tik prisigerti? Tada juos verta nuvilti. Dabar gi mūsų šalies įvaizdis Europoje netgi pagerės, nes tie užsieniečiai grįš namo ir visiems papasakos, kad Lietuvoje Mokslo ir žinių dieną alkoholis neparduodamas. Nors tai ir nėra kažkokia stebuklinga ir vienintelė pakankama priemonė.
Kitas žiniasklaidos pateiktas argumentas – neva rugsėjo 1-osios akcija yra beprasmė, nes žmonės prisipirks alkoholio išvakarėse. Jeigu vieną dieną nenusipirkęs alkoholio žmogus patiria neigiamų emocijų ir skuba juo pasirūpinti iš anksto, tai jis – alkoholikas!
Imtis priemonių prieš masinę girtuoklystę reikia, nes nūdien nebe pats žmogus priima sprendimą, ar gerti, ar ne. Aišku, lietuviai gėrė ir prieš dvidešimt, ir prieš šimtą metų, tačiau niekada nebuvo tokio didelio alkoholio pasirinkimo, reklamavimo ir prieinamumo. Tad nereikia stebėtis, kad vis daugiau geria jaunuoliai – jie gi mato, ką rodo televizorius. O jis rodo, kad alus – geriausia, ką turime…
Be to, nereikia pamiršti, jog rugsėjo 1-ąją ne visi moksleiviai be išimties prisigeria – yra tokių, kurie geria mažai ar visai negeria. Apribojus prekybą alkoholiu, jie išvengs savo bendramokslių raginimų išgerti. Juk žinome, kaip būna: „Būk vyras”; „Juk yra proga”; „Ką, negerbi manęs…”
„Noras išgerti – genuose”
Priklausomybės ligų psichoterapeutas Viktoras ŠAPUROVAS
Alkoholio vartojimas tapo beribis, be jokios atsakomybės. Kas nori, tas geria – bet kur, bet kada. Deja, bet mūsų visuomenė toleruoja girtus žmones, nes negeriantieji tapo mažuma, o jokių priemonių nesiimama. Štai Austrijoje, jeigu kavinėje išgėręs asmuo tik pakelia balsą, per kelias minutes atvykę pareigūnai už viešosios tvarkos pažeidimą skiria baudą.
Lietuviai gi geria nesaikingai ir nebaudžiamai. Gėrimo kultūra formavosi šimtmečiais, o aplinka neskatina žmonių, kurie nori prisigerti, daryti tai užsidarius savo namuose.
O pasekmės – juk baisios! „Baltosios karštinės”, kurią sukelia stiprių ar nekokybiškų gėrimų vartojimas, atvejų vis daugėja.
Be to, žmonės dar ir kryptingai skatinami vartoti alkoholį. Visuomenė, svaigindamasi silpnais alkoholiniais gėrimais, tokiais, kaip sidras ar alus, apgaudinėja save, esą čia ne girtuokliavimas, čia šiaip – atsigerti norisi. Kaip kokio mineralinio vandens.
Deja, per pastaruosius dvidešimt metų daugiau geria ne tik vyrai, bet ir moterys. Jos itin pamėgo alų, nors anksčiau siūlymas silpnosios lyties atstovei išgerti alaus skambėdavo lyg įžeidimas.
Pridėjus dar nusigeriančius vis jaunesnio amžiaus vaikus ir atsižvelgus į tai, kad potraukis išgerti paveldimas, perduodamas iš kartos į kartą ir noras išgerti tampa organizmo poreikiu, situacija baisoka. Nors vis dėlto nedrįsčiau teigti, kad lietuviai – tikrų tikriausia girtuoklių tauta. Yra geriančių ir daugiau…
„Turime dar vieną prarastąją kartą”
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos viceprezidentė Jūratė GRICIŪTĖ
Lietuvoje esančių girtuokliavimo problemų nenuneigsi, juk, ko gera, turime dar vieną prarastąją kartą – jaunėja alkoholio vartotojų amžius. Baisu, kai dvylikamečiams prisigėrimas tampa vienintelis atsipalaidavimo būdas ir bendravimo atributas.
Todėl imtis veiksmų prieš alkoholio daromą žalą žmonėms reikėjo. Nenuostabu, kad šiandieniniu draudimu prekiauti alkoholiu yra nemažai besipiktinančiųjų, bet reikia pripažinti, jog dauguma jų – verslininkai.
O jeigu ir paprasti žmonės Seimo sprendimu nepatenkinti, tai tik todėl, kad viskas įvyko pernelyg greitai, visuomenė neturėjo pakankamai laiko apsiprasti su naujiena, jai psichologiškai pasiruošti. Kodėl, pavyzdžiui, nebuvo jokių pasipiktinimų, kai įsigaliojo draudimas rūkyti kavinėse ir baruose? Todėl, kad ši žinia buvo paskelbta prieš pusantrų metų…
Deja, alkoholis nūdien laikomas vieninteliu tokiu paprastu, nebrangiu ir greitu būdu atsipalaiduoti. Juk prisigerti nereikia nei kūrybos, nei kitų kokių pastangų. Nei labai daug pinigų. Tai tiesiog patogu. Ypač šiais laikais, kai gyvenimo tempai – beprotiški, kasdienė įtampa, ir žmonės nebeturi nei laiko, nei jėgų atsipalaiduoti ar kitaip pailsėti. O čia pareini namo, butelis ant stalo, ir viskas.
Kitas svarbus dalykas, kodėl anksčiau žmonės taip negerdavo – pasiūla ir prieinamumas. Nors sakoma, kad lietuviai geria tik todėl, kad tai – ideologinis sovietinių laikų palikimas, tačiau tais laikais negalėjome nusipirkti tiek daug įvairių svaigiųjų gėrimų ar nueiti į visą parą veikiančią parduotuvę, kaip dabar.
Be to, turime ir atitinkamas tradicijas: koks gi tėvų ir senelių balius be butelio?
Paros „norma” – puslitris
Statistiniais duomenimis, mūsų šalyje gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui siekia per 20 litrų per metus. Šis kiekis nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo padvigubėjo. Devynis kartus išaugo ir alkoholinės psichozės atvejų.
Negeriančiais save vadina vos dvidešimt procentų Lietuvos gyventojų, 95 proc. jų – moterys.
Pusė milijono šalies gyventojų kiekvieną dieną išgeria po pusę litro degtinės.
Pagal alkoholio suvartojimą ir jo žalą, mūsų šalis priskiriama aukščiausios rizikos grupei Europoje, bet didžiausi girtuokliai Senajame Žemyne negalime būti vadinami. Mat daugiau už mus išgeria vengrai. Šiek tiek lietuviams nusileidžia latviai ir čekai.