Augimas viršijo prognozes

Krovinių vežimo rinka išgyvena pelningą laikotarpį. Pirmąjį šių metų pusmetį ji pakilo beveik visuose sektoriuose. Rekordinį krovinių kiekį vežė jūrų uostas bei geležinkeliai.

Šis pusmetis itin sėkmingas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. Jame krova per 7 šių metų mėnesius, palyginti su kitais didžiaisiais Baltijos valstybių uostais, didėjo sparčiausiai. Čia perkrauta 14,4 proc. daugiau krovinių.

Baltijos šalių uostų lyderiu išlieka Talino jungtinis uostas, kuriame krovinių apyvarta padidėjo iki 24,335 mln. tonų.

Krovinių srautas per Ventspilio uostą išaugo iki 18,840 mln. tonų, tuo metu Rygos ir Liepojos smuko – atitinkamai 1,4 ir 4,3 procento.

Per pirmąjį pusmetį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” vežė 26,04 mln. tonų krovinių, arba 3,3 proc. daugiau nei per tą patį 2006 metų laikotarpį. Tarptautinių krovinių vežimai atitinkamu laikotarpiu padidėjo 11,8, o tranzitinių – 10,5 procento.

Vežimų sektoriuje padaugėjo ir sausumos transportu gabenamų krovinių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet kelių transportu gabenta maždaug 15 proc. daugiau krovinių.

Preliminariais Susisiekimo ministerijos duomenimis, per 6 šių metų mėnesius iš viso buvo pervežta apie 30 mln. tonų krovinių. Atitinkamu 2005 ir 2006 metų laikotarpiu gabenta kiek mažiau – 27,19 mln. ir 26,2 mln. tonų krovinių.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas šį pusmetį aptarnavo 14,8 proc. daugiau keleivių, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pakilo ir skrydžių skaičius. Per 6 mėnesius skrydžių sostinės oro uoste būta 15 410 – 8,2 proc. daugiau negu pernai.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vis dar vyksta naujojo keleivių terminalo statybos, kurioms pasibaigus oro uostas bus pajėgus aptarnauti kone dvigubai daugiau keleivių nei dabar.

Susiekimo ministras Algirdas Butkevičius LŽ teigė, kad pakilimą krovinių vežimo sektoriuje lėmė 4 pagrindiniai aspektai. Ministro teigimu, valstybiniame jūrų uoste krovinių padaugėjo dėl tranzito, šį pusmetį jis išaugo 1,7 karto. Pakilimą paskatino ir kylantis Lietuvos gamintojų pajėgumas, nes birių ir supakuotų trąšų gamintojai visą savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą. Krovinių uoste padaugėjo ir dėl geresnių konteinerių perkrovimo galimybių. Per pirmąjį pusmetį uoste perkrauta 40 proc. daugiau TEU konteinerių, negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ministro teigimu, šuolį, be kita ko, lėmė ir vis didėjančios investicijos į Klaipėdos Laisvosios ekonomikos zoną. Mat šioje teritorijoje veikiančios įmonės žaliavą savo gaminamai produkcijai atsiveža būtent per valstybinį uostą.

„Krovinių pervežimo sektorius šiemet išties nustebino. Niekas nesitikėjo tokio spartaus kilimo. Net japonų transporto ekspertai Lietuvai jį pranašavo perpus mažesnį. Rinka didėja, tačiau šiam sektoriui svarbiausia neužmigti ant laurų. Gausėjant krovinių reikia pradėti galvoti, kaip priimti didėjančius srautus”, – pabrėžė A.Butkevičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.