Besibaigiančią vasarą galima tituluoti kontrastų sezonu. Permainingumu pasižymėjo ne tik orai, bet ir Klaipėdos bei visos šalies gyvenimas.
Pastaruosius tris mėnesius įvairių įvykių ir naujienų nestigo: uostamiestyje būta ne tik tradicinių vasaros renginių, bet ir netradicinių skandalų, valdžiai būdingų akibrokštų ir, be abejo, gerų dalykų.
Nesnaudė ir Lietuvos valdžia: kaip reta šią vasarą buvo dosniai dalinami biudžeto pinigai, nors šalies keliuose vykstančio kruvino karo niekas taip ir nesugebėjo sustabdyti. Rytoj prasidėsianti priverstinės blaivybės diena vargu ar ką nors pakeis.
Asmeninės tragedijos
2007-ųjų vasaros sezono startą uostamiestyje vainikavo skandalai: konfliktas dėl turistų vežiojimo į didžiausią mieste prekybos centrą kilo tarp Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro bei Senamiesčio verslininkų sąjungos.
Ne vieną miestietį papiktino ir kelių valstybės tarnautojų siekis paankstinti Joninių pradžią – Savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas Almantas Mureika padarė avariją vairuodamas automobilį neblaivus, o Melnragės ir Girulių seniūnė Vanda Dorčienė išgėrusi atėjo į darbą.
Šių metų pradžioje areštinėje atsidūręs neblaivus miesto politikas ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis nebegeria. Bet tai nepadėjo išlaikyti jam turėto posto – N. Puteikis jo neteko, įsivėlęs į konfliktą su I. Simonaitytės bibliotekos restauratoriais.
Fortūna šią vasarą nusisuko ne tik nuo N. Puteikio, bet ir nuo Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronės Žigaitytės-Nekrošienės. Teatralų nemėgstama vadovė nusipelnė tarnybinės nuobaudos neteisėtai apsigyvenusi teatro patalpose.
Tuo metu Klaipėdos dramos teatre „apsigyveno” ne vadovybė, o statybininkai – liepos viduryje prasidėjo pirmasis avarinės būklės pastato rekonstrukcijos etapas.
„Ne” – indolui
Skandalas šią vasarą kilo miestiečių ausis pasiekus žiniai apie tai, kad Klaipėda planuoja tapti pirmuoju miestu Europoje, kur žadėta statyti naują cheminės medžiagos – indolo – gamyklą. Politikai šį kartą gynė miestiečių teisę gyventi švaresniame pajūryje.
Nepaisant to, kad vasarą įprastai daugelis valstybės įstaigų darbuotojų atostogauja, kritikos strėlės į miesto Savivaldybę skrido viena po kitos. Valdžiai nepagailėta priekaištų dėl nesibaigiančio gatvių remonto, sutvarkytos ir vėl išardytos Turgaus gatvės, užsitęsusio Biržos tilto remonto.
Kritikos nepagailėta ir Jūros šventės organizatoriams. Po linksmybių pasipylė priekaištai dėl menkos miesto puošybos, originalumo stokos ir kaip visada laisvai besiliejančio alkoholio.
Tačiau ateityje turėtume savanoriškai gerti mažiau, nes šią vasarą miesto valdžia paskelbė apie naujos biudžetinės įstaigos įkūrimą – nuo kitų metų pradžios mus švies ir sveikatins Visuomenės sveikatos biuras.
Kenkėjų invazija
Kol vieni klaipėdiečiai visą vasarą skynė laurus įvairiuose konkursuose ir rinko apdovanojimus Lietuvos vaistininkų, nusipelniusių šalies medicinai ir miesto kultūrai žmonių vardus bei gražino miestą naujomis skulptūromis, kiti tiesiog lepinosi poilsiu.
Tiesa, karštais ir sausais orais pasidžiaugti turėjome galimybių nedaug: birželio pabaigoje praūžė vėtra, o jau antrąją liepos savaitę pliaupiantis lietus užtvindė kone visą pamarį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželis buvo šiltesnis nei liepa: pirmąjį vasaros mėnesį vidutinė oro temperatūra siekė iki 18,3 laipsnio šilumos, o Klaipėdoje net buvo trimis laipsniais didesnė nei vidutinė daugiametė.
Liepos 17-ąją sinoptikai fiksavo rekordinius karščius – termometrų stulpeliai pakilo iki 34 laipsnių šilumos, tačiau mėnuo apibūdinamas kaip lietingas. Ir nors rugpjūtis buvo vėsus bei lietingas, aukščiausia užfiksuota oro temperatūra siekė per 29 laipsnius šilumos.
Kol žemdirbiai ir ūkininkai skaičiavo nuostolius vidurvasarį, šalį ėmė pulti kenkėjai: kukurūzų laukus siaubiantys lapgraužiai, Klaipėdos paplūdimius okupavo migruojantys kolorado vabalai, vasarinius javus užpuolė ieviniai amarai, bulves – maras, miestiečiams nepatogumų sukėlė laumžirgiai bei vasaros pabaigą lydėjusių šiltų ir drėgnų orų atributas – kraugeriai uodai.
Nuo permainingų orų pavargę lietuvaičiai krovėsi lagaminus ir masiškai keliavo ilsėtis į labiausiai mėgstamus Turkijos, Tuniso kurortus, Graikiją ir Egiptą. Ten jūros vanduo, matyt, ne toks „prisisiotas”, kaip šią vasarą – Baltijos jūra ties Palanga.
„Citius, altius, fortius”
Besibaigiančios vasaros sezonas buvo „derlingas” pokyčiais bei eksperimentais.
Pavyzdžiui, vos birželį miesto valdžia sumanė mažinti avarijų skaičių Klaipėdoje, įrengiant naujo tipo greičio ribojimo įrenginius pėsčiųjų perėjose, rugpjūtį šie planai jau virto tikrove. Tiesa, neaišku, kodėl pamiršta avaringa perėja prie M. Mažvydo alėjos.
Liko tik sulaukti, ar taip pat sklandžiai valdžiai pavyks iki gruodžio mėnesio, kaip planuojama, užbaigti ir oficialiai atidaryti klaipėdiečių taip laukiamą Šiaurės prospektą.
Be to, birželio pabaigoje miesto Taryba priėmė reikšmingą Klaipėdos ateičiai sprendimą dėl Aukštybinių pastatų išdėstymo schemos – aukštesni nei 30 m objektai negalės atsirasti nei Smiltynėje, nei senamiestyje.
Šią vasarą žengtas ir kitas rimtas žingsnis šviesios Klaipėdos ateities labui: Vyriausybė pagaliau perdavė uostamiesčio Savivaldybei 10,87 ha sklypą, kuriame bus statoma universali sporto arena.
Tačiau miesto valdžia buvo nepasiruošusi nuo liepos 1-osios perimti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją ir surikiavo klaipėdiečius į ilgas eiles, nors atitinkamas įstatymas buvo priimtas prieš dvejus metus.
Pridėjo pinigų
Ne tik miesto, bet ir šalies valdžia taip pat buvo dosni ir gerų, ir blogų naujienų.
Nuo kitų metų pradžios visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, bus mokamos išmokos. Be to, nuo sausio 1-osios asmenys, auginantys vaiką iki vienerių metų, galės dirbti ne visą darbo dieną ir kartu gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, ją proporcingai sumažinus dirbtam laikui.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo dar keli pokyčiai: padidintos motinystės pašalpos: iki vaikui sukaks pusė metų, mokama 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio vietoj buvusių 85 proc. Iki vaikui sueis vieneri metai – 85 proc. Taip pat šimtu litų (iki 700 Lt) padidinta minimali mėnesio alga. Be to, nuo liepos 10 d. pensininkams pradėti mokėti priedai už stažą, didesnį nei 30 metų.
Abejingi egoistai
Seimūnai šią vasarą skubėjo rūpintis ne tik savo rinkėjais, bet ir pačiais savimi: parlamentarai užsimanė už 5 milijonus litų atnaujinti savo automobilių parką. Be to, sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą, nesėkmingai bandydami įteisinti valstybės rentas iki gyvos galvos visiems, net tik vieną kadenciją Seime dirbusiems politikams.
Parlamentarai taip užsipliauškė liežuviais, kad per visą vasarą nenuveikė nieko reikšmingo karo keliuose stabdymo tikslais. Nors policija nuolat skelbė katastrofiškus skaičius apie tai, kad avarijų vis daugėja, o girtuokliai už vairo tebesijaučia nepakaltinami.
Kol šalies valdžia tebežada pasirūpinti griežtesniais įstatymais ir dar svarsto, ar nevertėtų kadaise neapdairiai sunaikintą Kelių policiją atkurti, kasdien pasklisdavo kraupios žinios apie naujas girtų vairuotojų aukas. Liepos mėnesį neblaivus klaipėdietis sukėlė avariją, kurios metu žuvo net dvi šeimos.
Tuo tarpu visuomenė palankiai įvertino Seimo ryžtą nuo rugpjūčio 1-osios drausti prekybą alkoholiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įsikūrusiose parduotuvėse po 22 val. Tačiau politikus imta tapatinti su bukagalviais po to, kai šie Rugsėjo 1-ąją paskelbė blaivybės diena ir uždraudė prekybą alkoholiu apskritai.
Blogos žinios
Ši vasara buvo „karšta” žiniasklaidos atstovams: prieš dvi savaites Giruliuose vykusiame Lietuvos konservatorių sąskrydyje neblaivūs politikai užsipuolė Rusijos televizijos atstovus.
Vidurvasaryje avarijos vietą filmavę žurnalistai buvo apstumdyti, gerai teisėsaugininkams žinomi klaipėdiečiai juos net grasino nužudysiantys.
Pirmąja kregžde šią vasarą, pranešusia, kad į Lietuvą grįžo banditiški dorojimosi su spauda metodai, tapo birželio pirmosios dienomis sukrėtusi żinia apie padegtą „Respublikos” leidinių grupės leidėjui Vitui Tomkui priklausančią sodybą.