Mėgėjiška žvejyba kelia politikų nepasitenkinimą

Per visą nepriklausomybės laikotarpį mėgėjiška žvejyba dar nebuvo sukėlusi tokių aštrių diskusijų.

Vos tik Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė paramą meškeriotojams, tuoj į kovą šoko žvejus verslininkus ginanti žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

Pirmenybė meškeriotojams

G.Kirkilas anksčiau yra pareiškęs, kad atėjo metas subalansuoti ir verslinės žvejybos, ir mėgėjiškos – rekreacinės interesus.

Jo manymu, kai kur verslinės žvejybos galima atsisakyti rekreacinės žvejybos naudai.

„Juk tai nėra tokia pramonės ar ūkio šaka, kuri išmaitins Lietuvą. Aišku, liks verslinė žvejyba Kuršių mariose, galbūt dar kai kur. Bet iš esmės mes galime didesnius plotus, didesnes galimybes suteikti mūsų žvejams mėgėjams, užsienio turistams, kurių vis gausėja“, – pastebėjo G.Kirkilas.

Kai kurios Europos Sąjungos šalys gana dideles pajamas surenka iš turistinės žvejybos. Tai visų pirma naudinga gamtai ir padeda gerai praleisti laisvalaikį.

Premjeras pažymėjo, kad meškeriotojų per visą Lietuvą yra keli šimtai tūkstančių. Mėgėjiška žvejyba yra masinis pomėgis.

Gina verslininkus

Vyriausybės vadovas netruko gauti savo pavaldinės atkirtį.

Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų bei žuvininkystės verslininkų bei žvejų mėgėjų organizacijos nepritaria Premjero Gedimino Kirkilo sudarytos darbo grupės siūlymui daugelyje Lietuvos vidaus vandens telkinių uždrausti verslinę žvejybą.

„Turime ieškoti aukso vidurio, kad ir žvejyba, kaip verslas, būtų nesunaikinta, ir dauguma Lietuvos žmonių, mėgstančių žvejoti, teisėtais būdais galėtų pasidžiaugti laimikiais. Labai svarbu pasirūpinti ir žuvų išteklių atkūrimu“, – sakė žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

Teigiama, kad verslinė žvejyba Lietuvoje turi senas tradicijas.

Nutraukus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, darbą prarastų apie 300 žmonių, o į tinklus nepatektų apie 1,7 tūkstančio tonų šviežių žuvų, kurių didžiąją dalį sudaro žuvys iš Kuršių marių.

Tačiau Lietuvos šviežios žuvies laimikiai yra labai menkas įnašas šiandienos lietuvių mityboje.

Lietuvis vidutiniškai suvalgo 16 kilogramų žuvies per metus. Iš viso išeitų apie 54 tūkstančiai tonų žuvies per metus. Tai yra maždaug 30 kartų daugiau nei Lietuvoje sugauna žvejai verslininkai.

Vis dėlto žvejai verslininkai sutinka, kad dalis jų pasitrauktų iš žvejybos verslo kompensavus praradimus, tačiau kategoriškai nepritaria, kad būtų naikinamas vidaus vandenų žvejybos verslas.

Pavyzdys – Latvija

Dar prieš šiuos ginčus birželį Šilutėje vyko pasaulinė rekreacinės žuvininkystės konferencija.

Jei politikai būtų perskaitę konferencijos ataskaitą, būtų žinoję, kokiais argumentais jos dalyviai pasisakė už mėgėjišką rekreacinę žvejybą.

Viena iš išvadų buvo tai, kad pagrindinė pastarojo laikotarpio tendencija, ne tik aplinkinėse šalyse, bet ir Lietuvoje, išlieka ta, jog profesionalią (verslinę) žvejybą laipsniškai keičia mėgėjiška ir rekreacinė žūklė.

Pavyzdžio, kaip vystyti mėgėjišką žvejybą, toli ieškoti nereikia. Viena iš pažangesnių šios srities valstybių laikoma Latvija.

Žvejų mėgėjų galybę šioje šalyje parodo ir tai, kad 200 tūkst. žmonių susivienijo į Latvijos meškeriotojų asociaciją.

Latvijoje nuolat diegiami novatoriški rekreacinės žvejybos modeliai, o Lietuvoje kol kas dar tik ginčijamasi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.