Vėluojantis pasiruošimas naujiems mokslo metams atskleidė ugdymo įstaigų neūkiškumą.
Nesugebėję laiku atlikti remonto, mokyklų vadovai kaltę suvertė darbų vykdytojams.
Visuomenės sveikatos specialistai užtikrino, kad nė viena mokykla nedirbs statybų aikštelėje. Tačiau nerimo dėl vaikų saugumo neslepia ir patys pedagogai.
Priminė atsakomybę
„Pasiruošimas šventei vyksta šiukšlyno fone”, – užvakar apsilankęs keliose remontuojamose uostamiesčio mokyklose apmaudo neslėpė miesto meras Rimantas Taraškevičius.
Jo nenudžiugino ir vakar vykęs pasitarimas su „Žaliakalnio” gimnazijos vadovais. Ši ugdymo įstaiga – vienintelė mieste kapitalinį remontą dar tik rengiasi pradėti.
Meras pareikalavo, kad per savaitę būtų sudarytas ir pateiktas aiškus darbų grafikas. Atsakomybę už moksleivių saugumą remonto metu jis ragino prisiimti darbų vykdytojams.
Pradėti darbus numatyta rugsėjo 13 dieną. Per porą mėnesių tikimasi visiškai suremontuoti varvantį stogą, nusilupusias sienas. Nepatogumų moksleiviai ir pedagogai esą pajus tik keičiant langus.
„Kai kurioms klasėms teks trumpinti pamokas iki pusvalandžio, tačiau tik kelioms dienoms. Atostogų iš vaikų tikrai neatimsime. Tikimės moksleivių ir jų tėvų supratimo”, – vylėsi gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai ilgai svarstė, ar leisti gimnazijai dirbti. Mat niekas negali garantuoti, kad tarp pastolių dūkstantys vaikai nenukentės.
Lempos ims kristi?
Šiemet pasirengti naujiems mokslo metams Klaipėdos ugdymo įstaigoms iš miesto biudžeto skirta daugiau kaip 3 mln. litų, langams pakeisti – dar per 3 mln. litų. Tačiau pakeisti elektros instaliaciją ir skydines vienai mokyklai reikia ne mažiau kaip 400 tūkst. litų. Tiek lėšų niekaip nepavyksta surinkti. Todėl daugelyje mokyklų dar kabo kelių dešimtmečių senumo šviestuvai.
„Būtina pakeisti elektros laidus. Sėdėti klasėje gali būti pavojinga, nes kai kurios lempos ant plauko laikosi. Po renovacijos daugelyje klasių nebelieka apšvietimo prie lentos. Tai kenkia vaikų akims”, – aiškino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Tai, kad klasėse darosi nesaugu, patvirtino ir mokyklų darbuotojai.
„Šviestuvai atrodo baisiai. Jų neįmanoma net išvalyti. Dėl aštrių briaunų vaikai pirštus susipjausto. Šios lempos pakabintos dar 1986 metais”, – sakė „Žaliakalnio” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Liubovė Livinskaja.
Panaši situacija ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lietuvių kalbos mokytoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės, skundėsi, kad dėl netinkamo apšvietimo jos regėjimas labai suprastėjo.
„Ką kalbėti apie vaikus?” – retoriškai klausė pedagogė.
Parama – iš tėvų
Per vasarą mokyklos skuba užkamšyti labiausiai akis badančius plyšius – pakeisti sutrūnijusius langus, apsilupusias sienas, užlopyti skylėtą linoleumą.
Tačiau lėšų naujiems baldams pritrūksta.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2006 metais trečdalis moksleivių skundėsi prastėjančiu regėjimu.
Specialistai nustatė, kad vaikų akims labiausiai kenkia netinkamas patalpų apšvietimas, susidėvėjusios rašymo lentos. Dėl kiekvienam pagal ūgį nepritaikytų senų suolų atsiranda laikysenos problemų, iškrypsta stuburas.
Negalėdami sukrapštyti pakankamai pinigų, mokyklų vadovai prašo tėvų pagalbos.
„Tėvai skyrė mokyklai du procentus pajamų mokesčio. Susidarė nemenka suma, už kurią galėjome nupirkti naujų baldų, lentų, mokymo priemonių”, – vardijo „Versmės” vidurinės mokyklos direktorius Petras Montvydas.
Vadovas prisipažino su nerimu laukiantis rytojaus. Jis vylėsi, kad statybininkai ištesės pažadą ir remonto darbus baigs šiandien iki 17 valandos.
Nevykdo įsipareigojimų
Priekaištų nerangiems tvarkytojams negailėjo ir „Vyturio” pagrindinės mokyklos direktorius Vladimiras Genutis.
„Mūsų pasiruošimą naujiems mokslo metams įvertinčiau patenkinamai. Tik užvakar darbininkai baigė kaisti langus, nors sutartyje buvo numatyta, kad darbus turėjo baigti rugpjūčio 15-ąją. Nors padėtis nėra tragiška, bet nepavyko atnaujinti apšvietimo, trūksta pinigų”, – apgailestavo pašnekovas.
A.Šlepetienė įsitikinusi, kad didžiausią atsakomybę vis dėlto turėtų prisiimti patys mokyklų vadovai.
„Paskelbti konkursus ir išrinkti rangovus galima ir birželio pradžioje. Tačiau laukiama paskutinės dienos, nes visi atostogauja. Pas-kui dievagojasi, kad nebespėja. O dėl to labiausiai nukenčia moksleiviai”, – neabejojo Visuomenės sveikatos centro atstovė.
Kartu su meru mokyklas apžiūrėjusi Švietimo įstaigų ūkio tarnybos vedėja Violeta Gembutienė prisipažino, kad padėtis jos nenustebino.
„Stebuklų neišvydome. Tačiau reikia pripažinti, kad savivaldybė nepajėgi aprūpinti visas beveik devyniasdešimt ugdymo įstaigų”, – rankomis skėsčiojo valdininkė.