Dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų laiko save provakarietiškais, tačiau nemaža dalis visuomenės neturi aiškios nuomonės, kokiai politinei santvarkai jie teikia pirmenybę.
Tai paaiškėjo Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu 2006 metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus” atlikus visuomenės apklausą.
Respondentų vertinimu, labiausiai jiems priimtinos Vakarų Europos ir JAV politinės santvarkos, teigiamai jas vertina daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų. Lietuvos politinę santvarką teigiamai įvertino apie 25 proc. apklaustųjų, neigiamai – apie 30 proc., Rusijos – teigiamai 10 proc., neigiamai 50 proc., Baltarusijos – atitinkamai 60 proc. ir 10 proc., buvusios Sovietų sąjungos – 23 proc. ir 40 proc.
Kaip draugiškiausias Lietuvai šalis apklaustieji įvardijo Latviją – taip manė 61 proc. tyrimo dalyvių, Lenkiją – 53 proc. ir Estiją – 45 proc., nedraugiškiausiomis laikomos Rusija – taip mano 62 proc. ir Baltarusija – 50 proc.
Tačiau skirtingos tautybės šalies gyventojų nuomonės išsiskyrė – Lietuvos rusai ir lenkai Rusiją bei Baltarusiją vertina geriau nei lietuviai. 40 proc. Lietuvos rusų jų etninė tėvynė atrodo priešiška Lietuvos atžvilgiu, 38 proc. taip mano apie Baltarusiją. Lenkų tautybės gyventojų nuomonės panašios – 39 proc. ir 37 proc.
Didesnes pajamas gaunantys bei nostalgijos Sovietų sąjungai nejaučiantys žmonės Rusiją ir Baltarusiją vertina blogiau.
Skirtingai Rytų kaimynes vertina skirtingų partijų elektoratui priklausantys gyventojai. 84 proc. Tėvynės sąjungai prijaučiančių žmonių Rusijos atžvilgiu yra nusistatę neigiamai, 66 proc. taip vertina Baltarusiją. Socialdemokratų šalininkai nuosaikesni – atitinkamai 66 proc. ir 57 proc., liberaldemokratų – 57 proc. ir 53 proc., Darbo partijos – 44 proc. ir 33 proc.
Jei paaiškėtų, kad kokią nors Lietuvos politinę jėgą ar asmenybę remia JAV kapitalo atstovai, teigiamai tai įvertintų 40 proc. respondentų, neigiamai – 24 proc. Jei Rusijos – tam neprieštarautų 20 proc., nepritartų – 45 proc., Lenkijos – 38 proc. ir 25 proc., Vakarų Europos – 46 proc. ir 17 proc., Baltarusijos – 16 proc. ir 48 proc.
Remdamasis šia apklausa PVI atliko studiją, kuria buvo siekiama nustatyti, kokioje geopolitinėje erdvėje yra Lietuvos visuomenė, šalies gyventojų politinės nuostatos, požiūris į Rytų ir Vakarų kaimynus, jų atsparumas informacinėms įtakoms.