R.Butautas: „Ispanijoje turime iškovoti medalius”

„Visiškai atmetu fiasko – neįsivaizduoju, kad į olimpiadą nepatektume net ir po papildomo atrankos turnyro”, – tokiomis nuotaikomis šeštadienį į Ispaniją, kur rugsėjo 3 dieną prasidės Europos vyrų krepšinio čempionatas, vyks Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas.

43 metų R.Butautui dvi rugsėjo savaitės taps nauju išbandymu. 2003 metais tapęs pasaulio jaunių vicečempionu, 2004-aisiais su jaunimo rinktine Europos čempionate užėmęs trečiąją vietą, o 2005 metais su Lietuvos jaunimo rinktine tapęs pasaulio čempionu legendinio Lietuvos krepšininko ir trenerio Stepo Butauto sūnus iš Ispanijos pasiryžęs grįžti su medaliu.

„Turime iškovoti medalius, o šauniausia būtų žaisti finale. Tai garantuotų mums vietą olimpiadoje”, – optimistiškai nusiteikęs R.Butautas.

Prieš vakar vykusias paskutines kontrolines rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu” Ramūnas Butautas atsakė į „Lietuvos žinių” žurnalisto klausimus.

Mažiausiai – pusfinalis

– Kokią vietą užėmus jums nebūtų gėda grįžti į Lietuvą?

– Kai treniravau įvairias rinktines, visada sakydavau, kad Lietuva turi žaisti bent jau pusfinalyje. Nes iki pusfinalio nukeliauti yra ganėtinai sunku, tad patekimas tarp keturių geriausių ekipų – neblogas rezultatas. Dabar Ispanijoje turime iškovoti medalius, o šauniausia būtų žaisti finale. Tai garantuotų mums vietą olimpiadoje. Žinoma, dar yra atrankos varžybos, kur komandos kovotų dėl vieno kelialapio į Pekino olimpines žaidynes. Bet šios varžybos mums nebūtų parankios, susidurtume su įvairiomis problemomis, tad geriausia būtų olimpinį kelialapį iškovoti per Europos čempionatą.

Aš visiškai atmetu fiasko – neįsivaizduoju, kad į olimpiadą nepatektume net ir po papildomo atrankos turnyro.

– Jau praėjo pakankamai laiko, kai pradėjote dirbti su vyrų rinktine. Nesigailite lipęs „į tą galerą”?

– Visiškai nesigailiu. Komandoje – gera atmosfera. Susirinkę geriausi, aukščiausio lygio Lietuvos krepšininkai. Bet kuriam treneriui būtų įdomu ir naudinga dirbti su tokiais žaidėjais. Be abejo, nėra ko slėpti – atsakomybė didžiulė, bet esu subrendęs žmogus ir moku valdyti emocijas.

Improvizuotas krepšinis

– Kokį žaidimą mūsų rinktinė demonstruos čempionate?

– Siekiame, kad mūsų taktinis arsenalas būtų kuo platesnis. Žinoma, padarytume viską, ką sumanę, trūksta laiko. Kad varžovams būtų sunkiau prie mūsų prisitaikyti, stengsimės žaisti ir aukštesne, ir žemesne sudėtimi, taikyti įvairias gynybos sistemas, per rungtynes jas kaitalioti. Žaisime tą tikrąjį lietuvišką krepšinį, kuriame būtų ir greitų atakų. Demonstruosime tai, kuo išsiskiriame iš kitų Europos krepšinio valstybių.

– Jūsų asistentas Rimas Kurtinaitis sakė, kad bandote žaidėjus įstumti į griežtesnį rėmą. Kaip sekasi tai daryti?

– Mes stengiamės suderinti kombinacinį ir improvizacinį krepšinį. Jei nebūtų griežtų rėmų, tai nesivadintų improvizacija. Būtų chaosas. Panašiai juk ir džiaze – yra trys penkios natos, ir visi improvizuoja. Jei nebūtų šių natų, gautųsi kakofonija. Taip pat žiūriu ir į krepšinį – yra žaidėjai, kurie turi turėti rėmus – pūsti į vieną dūdą. Aš, kaip treneris, stengiuosi, kad mano komandos žaistų subalansuotą krepšinį.

Visose pozicijose – po žvaigždę

– Kuria pozicija Lietuvos rinktinė gali didžiuotis prieš kitas rinktines?

– Be jokios abejonės, kiekvienoje pozicijoje turime po žvaigždę – po žaidėją, kurį norėtų turėti bet kuri Europos komanda. Per kontrolines varžybas akivaizdu, kad varžovai skiria daug dėmesio gindamiesi prieš Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską, Darių Songailą, brolius Lavrinovičius. Varžovai jų prisibijo, nes jie yra lyderiai savo komandose, jie yra pasiekę gražių rezultatų ir savo žaidimu užsitarnavę pagarbą Europoje ir pasaulyje.

– Trečiadienį žaidėte paskutines kontrolines rungtynes prieš čempionatą. Ką komandai dar reikia taisyti?

– Bandome taisyti klaidas, kurios labiausiai krito į akis per kontrolines varžybas. Konkrečiai vardyti nenorėčiau, nes tai ir kiti perskaitys. Mūsų žaidimas šlubavo ir ginantis, ir puolant. Sulig kiekvienomis rungtynėmis gerinome savo žaidimą ir kaskart problemų būdavo mažiau, nei pradedant pasirengimo ciklą. Paskutinė savaitė mums naudinga tuo, kad galėjome gerinti gynybą, puolimą, fizinę kondiciją, nes treniruojamės žaisdami į du krepšius. To beveik nedarėme prieš turnyrus, nes tada reikėjo mokytis derinius, šlifuoti kitas detales. Komandos rėmas jau sulipdytas, reikia tik nugludinti kampus.

– Trenerių kolektyvas atsižvelgia į žaidėjų pastabas, pageidavimus?

– Be abejo, su jais tariamės, tačiau visus sprendimus priima treneriai.

– Ar apsisprendėte, kurioje pozicijoje rungtyniaus Linas Kleiza?

– Linas gali žaisti ir lengvojo, ir sunkaus krašto pozicijose. Nelygu varžovų sudėtis ir žaidimo braižas, bandome įvairius variantus.

– Kiek rinktinėje yra žaidėjų, apie kuriuos galėtumėte pasakyti, kad jie šiuo metu yra optimalios sportinės formos?

– Optimalią formą įgysime žaisdami čempionate, nes mūsų pasirengimas jam nebuvo toks, kokio tikėjomės ir norėjome. Jis dėl įvairių priežasčių buvo per trumpas. O čempionatas ilgas – truks dvi savaites, tad turėsime kaskart sportinę formą gerinti, kad ji geriausia būtų čempionato pabaigoje.

Nebijo ispanų

– Jau teko studijuoti varžovų žaidimą, ar tai darysite tik nuvykę į Ispaniją?

– Nuo trečiadienio modeliuosime žaidimą prieš turkus. Esame peržiūrėję vaizdajuostes, padaryti atskiri klipai žaidėjams. Darbas vyksta.

– Už kurią komandą statytumėte lažybų kontoroje?

– Nė sykio nesu taip žaidęs. Nežaidžiu azartinių žaidimų ir nelabai pasitikiu prognozėmis. Esu realistas. Atsakydamas į šį klausimą galiu pasakyti, kad yra bent šešios rinktinės, kurios pretenduoja į tris medalių komplektus.

– Dauguma specialistų sako, kad ispanai visa galva aukštesni už likusias Europos komandas.

– Mes jiems abejas rungtynes pralaimėjome dideliu skirtumu. Ir tąsyk Ispanijos rinktinė iš tiesų už mus buvo geresnė. Bet tada mes dar nebuvome pasirengę žaisti prieš tokį greitą krepšinį. Mes buvome pasirengę žaisti tris kėlinius, o ketvirtame jie mus palauždavo. Be abejo, Ispanijos komanda labai gera, puikiai sukomplektuota, treneriai nevaržomi gali keisti visus dvylika krepšininkų ir nuo to žaidimo kokybė nesikeičia. Ispanijos rinktinė turi superžvaigždžių kaip Navaro ar Gasolis, tačiau ispanai nėra neįveikiami. Ir jei jie būtų dalyvavę „Akropolio” turnyre, neabejoju, rungtynių rezultatas būtų visiškai kitoks. Jei mums teks susidurti su ispanais, neturėsime kokių nors psichologinių problemų, – žaisime kaip lygūs su lygiais ir nepasakyčiau, kad jie visa galva už mus pranašesni.

– Kas čempionate galėtų pakišti lietuviams koją? Ko labiausiai bijote?

– Labiausiai bijau… (nusijuokia). Turėčiau sakyti, kad bijau traumų.

– Draugiškos varžybos parodė, kad ir treneriai, ir žaidėjai turite daugiau tvardyti emocijas. Nebijote emocijų protrūkių ir techninių pražangų?

– Graikijoje visa komanda sudėjo rankas ir susitarė daugiau taip nesielgti.

Susitarėme… ai, tai ne spaudai (juokiasi). Tai asmeniniai komandos dalykai.