Pirmadienį Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai pareiškus, kad jau žinomi žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo vykdytojai ir užsakovai, kad dešimčiai žmonių netrukus bus pareikšti kaltinimai, nors konkrečių pavardžių jis ir nenurodė. Iš karto po to Rusijoje kilo tikra audra, nes tikima toli gražu ne viskuo, ką pasakė prokuroras.
Jau kitą dieną Rusijos spaudoje ėmė rodytis žmonių, kuriuos kalbėdamas turėjo galvoje J.Čaika, pavardės, o dar po dienos pasirodė ir atkurta visa garsios, bet Kremliui neįtikusios Rusijos žurnalistės nužudymo schema. Paskelbtos spaudoje informacijos Rusijos generalinė prokuratūra komentuoti nelinkusi. Ji tik ragina žurnalistus nekurstyti aistrų. Tačiau, kaip sakoma, faktai akis bado.
Kaltinimai pareikšti čečėnams
Pavardes keturių išeivių iš Čečėnijos, kuriems pareikšti kaltinimai A.Politkovskajos nužudymo byloje, pranešė suimtųjų advokatas. Tai broliai Machmudovai ir Mahomedas Dimelchanovas. Šie vardai antradienį kartu su kitų suimtųjų pavardėmis jau mirgėjo Rusijos spaudoje. Vakar laikraštis „Kommersant” informavo, kad dar yra ir vienuoliktas kaltinamasis šioje byloje. Tai Sergejus Chadžikurbanovas.
Laikraščio duomenimis, būtent šis žmogus, turintis majoro laipsnį, kuravo etnines nusikalstamas grupuotes dirbdamas Rusijos vidaus reikalų ministerijoje. Tačiau 2003 metais majoras buvo atleistas iš tarnybos, nes buvo įrodyta, kad jis pametėjo kilogramą heroino verslininkui Franco Alcapone, norėdamas jį diskredituoti. Už tai S.Chadžikurbanovas buvo nuteistas ketverius metus kalėti, tačiau 2006 metais jo byla buvo peržiūrėta ir jis paleistas į laisvę.
Tardytojų duomenimis, S.Chadžikurbanovas buvo jungiamoji grandis tarp Alazano nusikalstamos grupuotės ir Rusijos jėgos struktūros darbuotojų, kurie tyrė A.Politkovskajos bylą.
Generalinė prokuratūra tvirtina, kad „alazaniečių” lyderis buvo čečėnų „autoritetas” Chož-Achmedas Nuchajevas, kuris dabar ieškomas dėl žurnalo „Forbes” rusiškos versijos redaktoriaus Paulo Chlebnikovo nužudymo.
Ch.Nuchajevas turėjo savo atstovą Maskvoje. Tai buvo Magomedas Dimelchanovas. Jis 2006-ųjų pavasarį ir gavo užsakymą nužudyti A.Politkovskają, nes „jai turėjo rimtų pretenzijų rimti žmonės Čečėnijoje”. Įvykdyti įsakymą buvo pavesta broliams Tamerlanui, Džabrailui ir Ibragimui Machmudovams. Jie į nusikaltimą dar įtraukė ir Achmedą Isajevą. Šis žmogus turguje prekiavo žuvimis ir prisidurdavo papildomai kartkartėmis padirbėdamas nusikalstamos grupuotės vairuotoju.
Norėdami sužinoti, kur gyvena A.Politkovskaja, nusikaltėliai kreipėsi į S.Chadžikurbanovą, o tas savo ruožtu juos suvedė su Federalinės saugumo tarnybos (FST) Maskvos padalinio papulkininkiu Pavelu Riaguzovu, kuris jiems ir perdavė žurnalistės adresą. Be to, S.Chadžikurbanovas pasirūpino, kad A.Politkovskaja būtų sekama, kreipęsis į Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos Maskvos operatyvinės paieškos skyriaus darbuotojus Dmitrijų Lebedevą, Dmitrijų Gračiovą ir Olegą Akimovą (kitur nurodoma, kad šio žmogaus pavardė Alimovas). Į rengiamą nusikaltimą buvo įtrauktas ir buvęs Ypatingųjų situacijų skyriuje dirbęs milicininkas Aleksejus Berkinas.
Leidinys „Vremia novostej” teigia, kad FST darbuotojas Pavelas Riaguzovas teikė A.Politkovskajos žudikams informaciją, remdamasis jos telefono pokalbiais, kurių buvo klausomasi. Tačiau šis leidinys pabrėžia, kad visi byloje minimi jėgos struktūrų darbuotojai tiesiogiai prie žurnalistės nužudymo neprisidėjo, nes „nežinojo, apie ką būtent kalbama, nepažinojo samdomo žudiko ir užsakovo, o tik už pinigus dirbo juodą darbą.”
Rusijos laikraštis „Tvoj Den” jau paskelbė ir trijų brolių Machmudovų, kuriuos prokuratūra laiko tiesioginiais nužudymo dalyviais, nuotraukas, taip patvirtindamas jau pirmiau pasirodžiusius pranešimus, kad į A.Politkovskąją šovė vidurinysis brolis Džabrailas, nors neatmetama, kad tai galėjo padaryti ir Ibragimas.
Abejojama užsienyje gyvenančiu užsakovu
Per surengtą spaudos konferenciją Rusijos generalinis prokuroras J.Čaika teigė, kad nusikaltimo užsakovas, su kuriais A.Politkovskaja buvo asmeniškai pažįstama, dabar gyvena užsienyje, bet jo pavardės nepasakė. Manoma, kad jis turėjo omenyje Londone gyvenantį Borisą Berezovskį, kurį ne pirmą kartą bando padaryti atpirkimo ožiu. Generalinė prokuratūra linkusi į šią bylą įtraukti ir į Izraelį pabėgusį vieną iš kompanijos „Jukos” akcininkų Leonidą Nevzliną, kurio Rusijai niekaip nepavyksta susigrąžinti, tad jam ir B.Berezovskiui vienas po kito pareiškiami vis nauji kaltinimai.
Būtent ši generlinio prokuroro užuomina apie užsienyje gyvenančius užsakovus ir sukėlė daugiausia abejonių.
J.Čaikos žodžiai, kad A.Politkovskajos nužudymas „pirmiausia naudingas tiems žmonėms ir struktūroms, kurie nori destabilizuoti padėtį šalyje, pakeisti konstitucinę tvarką, sukelti krizę, grąžinti šalį prie buvusios valdymo sistemos, kur viską sprendžia pinigai ir oligarchai”, skirti būtent B.Berezovksiui. Prokuroras taip pat pridūrė, kad surinkus pakankamai įrodymų bus pareikalauta šio žmogaus ekstradicijos. Tačiau kai žurnalistai tiesiai paklausė, ar būtent šį oligarchą generalinis prokuroras turi galvoje, J.Čaika atsakyti nesiteikė. Pats B.Berezovskis į šias užuominas atkirto, kad „Kremlius ir generalinis prokuroras rimtai serga, jei atsakomybę už nužudymą suverčia užsienio elementams.”
Be to, per spaudos konferenciją generalinis prokuroras pareiškė, kad yra ryšys tarp A.Politkovskajos, P.Chlebnikovo ir Centrinio banko prezidento pavaduotojo Andrejaus Kozlovo nužudymų. Tačiau kitą dieną banko valdybos pirmininko advokatas Igoris Trunovas laikraščiui „Kommersant” pasakė, kad tarp A.Kozlovo nužudymo užsakovų nėra žmonių, „gyvenančių už Rusijos ribų”. „Jau perskaičiau visus kaltintojų parengtus tomus ir susipažinau su visais dokumentais, bet neaptikau ten pėdsakų žmonių, gyvenančių užsienyje. Juose neminimas nei Chodž-Achmedas Nuchajevas, nei Borisas Berezovskis”, – sakė advokatas.
Kadangi po generalinio prokuroro pareiškimo Rusijos spaudoje kilo tikra audra, Generalinė prokuratūra patarė žurnalistams nekaitinti aistrų šioje byloje. „Patariama žurnalistams rūpestingiau vertinti įvairaus plauko informaciją, gautą iš neoficialių šaltinių, ir nespausdinti medžiagų, kurios gali pakenti tyrimui”, – sakoma oficialiame prokuratūros pareiškime.