Čekija oficialiai atsisakė plano iki 2012 metų įstoti į euro zoną. Svarbiausia priežastis – rimtas biudžeto deficitas, tačiau labiausiai čekus gąsdina kainų didėjimas. Jei Praha paseks kitos šalys, tai gali būti rimtas smūgis Europos integracijos procesui.
Iki pastarojo meto Čekija puoselėjo planus pereiti prie bendrų Europos pinigų 2012 metais. Šį terminą minėjo Finansų ministerija ir ministras Miroslavas Kalousekas. Tačiau Vyriausybės ir Centrinio banko prieštaravimai privertė Finansų ministeriją išbraukti konkrečią datą iš bendrų pinigų įsivedimo programos, bent jau kol ji bus iš naujo apsvarstyta Vyriausybėje.
Centrinis bankas mano, kad 2007 metų biudžeto deficitas bus maždaug 4 proc. BVP, nepaisant to, kad Čekijos ekonomikos augimas viršija 6 proc.
Anksčiau dėl tų pačių priežasčių Čekija jau buvo perkėlusi įsiliejimo į euro zoną datą iš 2010 į 2012 metus.
Mažiau entuziazmo
Šalyse, kurios jau įsivedė eurą, naujieji pinigai visais balsais kaltinami dėl pašokusių kainų. „Eurobarometro” duomenimis, šiemet 48 proc. tų šalių piliečių euro įvedimą laikė teigiamu dalyku, bet 38 proc. manė, jog tai – nepalankus veiksnys.
Europos Komisija pastebi, jog europiečių entuziazmas dėl euro nuosekliai mažėja: nors apskritai euras vertinamas teigiamai, nusivylimo tendencija ryški nuo 2002 metų – tada euro nauda tikėjo 59 proc. euro zonos gyventojų.
Bendri pinigai yra vienas svarbiausių veiksnių Europos Sąjungai (ES) siekiant iš ekonominio bloko pavirsti politine supervalstybe, kuri gebėtų konkuruoti su JAV.
Be Čekijos, euro įvedimo klausimas sprendžiamas ir dar kai kuriose ES narėse. Įsivesti eurus nuo 2008 metų sausio 1 dienos ES finansų ministrų sprendimu leista Kiprui ir Maltai.
Iš 10 naujųjų ES narių, įstojusių 2004 metais, įsivesti eurus nuo šių metų sausio 1 dienos pavyko tik Slovėnijai. Tikimasi, kad 2009 metais tai padarys ir Slovakija. Lietuvai, Latvijai ir Estijai kol kas trukdo per didelė ir kur kas sparčiau nei tikėtasi didėjanti infliacija.
Britų griežtas „ne”
Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas per pirmą didelę spaudos konferenciją, kurią surengė liepos 22 dieną, pareiškė, kad šalis, kaip ir anksčiau, neketina prisidėti prie euro zonos. Tokią britų nuostatą lemia daugybė veiksnių. Gyventojai atvirai priešiški eurui – iki Antrojo pasaulinio karo svaras sterlingų buvo svarbiausia pasaulinė valiuta ir cirkuliavo plačioje zonoje. Dabar Londono Sitis yra didžiausias pasaulio finansų centras. Didžiojoje Britanijoje įvykdoma 30 proc. visų valiutinių sandorių pasaulyje, pusantro karto daugiau negu JAV ir 6 kartus daugiau negu Vokietijoje. Jei Londonas įsilietų į euro zoną, dalis šios apyvartos neišvengiamai nutekėtų į žemyną.
G.Brownas yra sakęs, kad, atsisakius svaro, Londonas prarastų galimybę vykdyti savarankišką pinigų ir paskolų politiką, galutinai prarastų rezervines savo valiutos funkcijas, vis dar išlikusias Sandraugos šalyse.
Šiuo metu euro zonai priklauso 13 ES narių, kuriose gyvena 316 mln. žmonių:
* Airija
* Austrija
* Belgija
* Graikija
* Ispanija
* Italija
* Liuksemburgas
* Olandija (išskyrus Arubą, kurioje cirkuliuoja florinas, ir Olandijos Antilus, kuriuose naudojami guldenai)
* Portugalija
* Prancūzija (išskyrus Ramiojo vandenyno teritorijas, kuriose cirkuliuoja frankas)
* Slovėnija
* Suomija
* Vokietija
Nors oficialiai nėra nei ES, nei euro zonos narės, eurus turi:
* Monakas
* San Marinas
* Vatikanas
* Andora
* Juodkalnija
* Kosovas (Serbijos sritis).