Baltijos jūros regionu transportuojama daug pavojingų krovinių. Vien tik Klaipėdos apskrityje yra per 100 įmonių, naudojančių savo veikloje pavojingas medžiagas. Dalis šių medžiagų gabenama per Klaipėdos uostą, todėl uostas – padidintos rizikos zona.
Jokios priemonės negali užtikrinti visiško saugumo – nei pakuotė, nei įranga, nei statiniai, nei maršrutai, nei transporto priemonės. Nepaisant rimtų saugumo priemonių, avarijos gali įvykti bet kurioje įmonėje.
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste įvyko kelios avarijos: kilo gaisrai laive „Neris” ir bendrovėje Malkų įlankos terminale; uosto akvatorijoje išsiliejo naftos produktai iš laivo „Flora”, uosto teritorijoje apvirto 7 geležinkelio cisternos su trąšomis, buvo rastas sprogmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė”. Šiais metais kilo gaisras UAB „Karolita”, o AB Vakarų laivų gamykloje išsiliejo naftos produktai. Laimei, pavyko išvengti didesnių šių avarijų pasekmių, kadangi Klaipėdoje veikiančios operatyvinės tarnybos, pačios bendrovės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei kitos institucijos yra tinkamai pasirengusios likviduoti avarijų padarinius.
Pagal LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą Klaipėdos uoste yra šie pavojingi objektai: AB „Klaipėdos nafta”, UAB Krovinių terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB „Paulius ir Associates”, UAB „Kaminatrans”, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, AB „Klaipėdos Smeltė”.
Tinkamas pasirengimas
Ekstremalios situacijos uoste gali susidaryti įvykus gaisrams, sprogimams terminaluose, išsiliejus pavojingoms medžiagoms. Viena iš pagrindinių ekstremalių situacijų priežasčių – žmogaus atsakingumo ir kompetencijos stoka. Stambių avarijų pramonėje analizė rodo, kad pagrindinės jų priežastys apie 70 proc. – žmogiškasis faktorius. Šiandien žmonėms tenka valdyti sudėtingas technines sistemas, todėl jų nuovargis gali būti avarijų priežastis. Ekstremalios situacijos valdymas priklauso ne tik nuo žmogaus teorinio ir praktinio pasirengimo, bet ir nuo jo psichologinės būsenos jos metu.
Ypač svarbu, kad žmonės visada būtų pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms. Todėl jiems būtina žinoti, kokie pavojai egzistuoja. Pasaulinė patirtis rodo, kad išankstinis pasirengimas ekstremalioms situacijoms padeda išsaugoti žmonių gyvybes bei sumažinti materialinius nuostolius.
Saugumo priemonės
Lietuvoje sukurta ir veikianti Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema yra nacionalinio saugumo dalis. Šios sistemos pagrindinės kryptys – atitinkamos teisinės bazės parengimas, gyventojų perspėjimai ekstremalių situacijų atvejais, valdymo sistemos tobulinimas, kultūrinių vertybių saugojimas, atsakingų institucijų aprūpinimas naujais matavimo prietaisais ir apsaugos priemonėmis, gyventojų pasiruošimas evakuacijai įvykus avarijai.
Klaipėdos uoste veikiančios kompanijos, valstybės institucijos yra nuveikusios didelį darbą, įdiegiant nemažai efektyvių saugumo priemonių.
Siekiant įgyvendinti daugybę Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos krypčių, t. y. užtikrinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei sėkmingą jų valdymą likviduojant ekstremalių įvykių uoste padarinius, Uosto direkcijoje veikia Ekstremalių situacijų valdymo centras bei gelbėjimo ir naftos išsiliejimų pasekmių likvidavimo pajėgos. Įvykus avarijai uoste, šio centro nariai ir atsakingų institucijų pareigūnai bet kuriuo paros metu nedelsiant yra informuojami mobiliojo ryšio telefonu balsinių pranešimų sistema.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uosto saugumui skiria ypač didelį dėmesį. Įmonėje įdiegta bendrauostinė laivo informacinė sistema, skirta kontroliuoti ir valdyti laivybos procesą uoste. Uosto direkcija įrengė modernią radiolokacinę navigacijos ir uosto televizinės apžvalgos sistemas, kurios užtikrina saugią laivybą uosto akvatorijoje ir teritorijoje.
Be to, kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis Uosto direkcija įdiegė Uosto pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemą.
Bendram uosto saugumui užtikrinti Uosto direkcija, Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Visuomenės sveikatos centras, Pakrančių pasaugos rinktinė ir kitos tarnybos yra parengusios ir suderinusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinės saugos planą.
Šiame plane yra tiksliai apibrėžtos minėtų institucijų funkcijos, atsakomybė bei suderinti ekstremalių situacijų pasekmių likvidavimo veiksmai.
Uosto direkcija, siekdama tinkamai valdyti ekstremalias situacija yra sudariusi civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms bei veiksmų teroro aktų ir masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais sukeliamų padarinių likvidavimo planus. Didelis dėmesys įmonėje skiriamas darbuotojų mokymams, treniruotėms, pratyboms: nuolat vyksta narų gelbėtojų bei Naftos surinkimo ir povandeninių darbų skyriaus darbuotojų treniruotės uosto akvatorijoje ir Kuršių mariose.
Atsakingi ir uosto naudotojai
Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėmis, uosto teritorijoje veikiančios įmonės yra pačios atsakingos už civilinės saugos parengtį savo įmonėse bei privalo pranešti apie ekstremalius įvykius Uosto direkcijos dispečerinei. Be to, šios įmonės privalo parengti savo civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus.
Labai svarbu, kad kiekviena įmonė būtų sukaupus savo statistinius duomenis ir jais maksimaliai pasinaudotų rengdama ir tobulindama parengties planą.
Kova su terorizmu
Teroro atvejai gali sustabdyti uosto funkcionavimą, uosto kompanijų veiklą, gali kilti pavojus žmonių gyvybei bei sveikatai, turtui, aplinkai. Pasyvus visuomenės požiūris į terorizmo grėsmę aiškinamas tuo, kad žmonės nežino, kaip jam pasipriešinti. Jie privalo būti mokomi ir žinoti būdus, kaip kovoti su teroristais. Būtina paruošti visuomenės pasipriešinimo terorizmui mokymo programą, panaudojant masines informacines priemones mokyti gyventojus apsisaugoti įvykus ekstremaliai situacijai
Tuo tikslu yra parengtas Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS CODE) reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje priemonių planas, atliktas terminalų apsaugos rizikos vertinimas, 17 Klaipėdoje veikiančių jūrų uosto terminalų parengė terminalo apsaugos planus, visuose uosto terminaluose paskirti apsaugos pareigūnai, kurie išklausė tarptautinius uosto apsaugos pareigūnų kursus ir gavo tarptautinius sertifikatus, numatytos mokymo bei pratybų programos, 2005 m. atliktas Europos Parlamento ir Tarybos komisijos, Tarptautinės jūrų organizacijos ekspertų auditas vertinant ISPS kodekso reikalavimų įgyvendinimą ir uosto terminalų atitiktį tiems reikalavimams.
Įsigaliojus ISPS kodeksui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu sudarytas Lietuvos Respublikos jūrų uosto apsaugos komitetas. Jo tikslai – sustiprinti tarptautinėje prekyboje ir su tuo susijusiuose uosto įrenginiuose naudojamų laivų apsaugą bei sukurti tarptautinę bendradarbiavimo sistemą, padedančią nustatyti grėsmę saugumui ir imtis prevencinių priemonių.