Šiemet siaučiantys uraganai kol kas pasigailėjo lygiai prieš dvejus metus uragano „Katrina” nusiaubto Naujojo Orleano ir savo griaunamąją jėgą nukreipė į kitas valstijas, negailestingai jas užliedamas vandeniu. Tačiau Naujasis Orleanas taip ir neatsigavo po tragedijos. 40 proc. mieto gyventojų paliko nusiaubtus namus ir neketina statytis naujų, nors valdžia ir ragina tai daryti. Nepastatyta ir damba, kuri apsaugotų miestą nuo panašių stichijų ateityje. Valdžia net neslepia, kad tam prireiks 15-20 metų. Liūdnas likimas ištiko ir šio miesto, kuris vadintas svarbiausiu Amerikos afrikiečių muzikos centru, džiazo muzikantus.
Laimei, iš Naujojo Orleano kilusiems garsiausiems džiazo atlikėjams Buddy Boldenui, Louisui Armstrongui ir Sidney Bechet neteko patirti 2005 metais miestą ištikusios katastrofos, antraip džiazo kultūra būtų palaidota visiems laikams.
Šiek tiek istorijos
Džiazo istoriją pradėjęs diksilendas XX amžiaus 7 dešimtmetyje ėmė nykti net ir Naujajame Orleane. Svingo stiliaus muziką ir vadinamuosius bigbendus vis labiau išstūmė popmuzika ir rokenrolas. Atrodė, kad išnyks ir bebop – naujasis džiazo stilius, pasižymintis itin sudėtinga atlikimo technika.
Vis dėlto džiazas išliko, nors diksilendo muzikantai paprasčiausiai tapo bedarbiais. Padėtį ėmė gelbėti parodų rengėjas Larry Borensteinas, paraginęs muzikantus už arbatpinigius groti vienoje Naujojo Orleano meno galerijos salėje „Preservation Hall”. Vis daugiau žmonių ėmė riktis į šią galeriją pasiklausyti geros muzikos. Taip gimė „Preservation Hall Jazz Band”, ir džiazas virto klasika. Aukštesnio lygio muzika jau buvo grojama koncertų salėse, o ne baruose ar klubuose, ir buvo skirta vyresnio amžiaus klausytojams. Naujojo Orleano įvaizdis vėl tapo neatsiejamas nuo džiazo.
Vėjo nublokšti
Deja, didžiąją Naujojo Orleano dalį nuniokojęs uraganas „Katrina” išblaškė ir daugybę talentingų šio miesto muzikantų.
Oficialiais duomenimis, Naujajame Orleane dabar gyvena perpus mažiau žmonių nei prieš 2005 metų gamtos stichiją. Iš užlieto miesto 3000 iš 5000 mieste gyvenusių profesionalių muzikantų persikėlė į Hiustoną, Baton Ružą ir Tenesį. Į Naująjį Orleaną jie kol kas grįžti neketina. Toks muzikantų išsisklaidymas Naujojo Orleano džiazui tapo tikra katastrofa.”Preservation Hall Jazz Band” prodiuseris Benjaminas Jaffe’as taip apobūdina dabartinę padėtį: „Po „Katrinos” mūsų namai yra toli nuo namų.”
Po didžiulės 2005 metų tragedijos muzikantai pirmą kartą susirinko tik praėjusį balandį, kad atšvęstų šio kolektyvo 45 metų jubiliejų. Dabar toli vienas nuo kito gyvenantiems grupės nariams nelengva dažnai susitikti ir muzikuoti kartu.
Dėl dažnų persikraustymų Naujojo Orleano muzikantams vis sunkiau palaikyti ryšį, tačiau jie vilties nepraranda ir steigia naujus kolektyvus kituose miestuose. Neseniai Hiustone susikūrė ansamblis „Soul Rebels Brass Band”, mėginantis atgaivinti diksilendo tradiciją naujais hiphopo elementais.
Tragedijos nepamirš
Džiazo virtuozai iš Naujojo Orleano sako niekada nepamiršiantys 2005 metų siaubo. Šią liepą baisios tragedijos aukoms atminti „Preservation Hall Jazz Band” muzikantai išleido albumą „Pagaminta Naujajame Orleane: uragano sesijos”. B.Jaffe’as paaiškino, kodėl jie nutarė taip padaryti: „Mes siekiame pagerbti žuvusiųjų per uraganą atminimą ir kartu norime parodyti, kad Naujojo Orleano muzika yra nemirštama meno forma.”
Albumą išleido ir organizacija „Paramos fondas Naujojo Orleano muzikantams”. Organizacijos steigėjas Jeffas Beninato albumą pavadino „Naujas požiūris į 8/29”. Jo manymu, žmonėms geriau priminti apie miesto evakuaciją ir suteiktą pagalbą, nes apie patį uraganą jie daugiau nenori girdėti.
Deja, daugelis katastrofą išgyvenusių žmonių dabar Naujojo Orleano džiazą tapatina su laidotuvių maršu. Vis dėlto su tuo sutinka ne visi. „Taip, skambančios muzikos tempas sulėtėjo, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad muzika mirė”, – įsitikinę jie. Tai vienur, tai kitur muzikantai susirinkę vėl užgroja, o atėjusių jų pasiklausyti žmonių kojos pačios ima trepsėti.