Vokiečių aviganio smarkiai sužalotas Naujosios Vilnios 21 metų gyventojas gali lengviau atsikvėpti: šuo nesirgo mirtį nešančia liga. Plėšraus keturkojo savininkų surasti nepavyko.
Valkataujantys ar prastai prižiūrimi šunys vis dažniau užpuola žmones; teisinė situacija kol kas palankesnė neatsakingiems keturkojų šeimininkams nei potencialioms aukoms.
Tyrimas nebaigtas
Vilniaus 4-ojo policijos komisariato viršininkas Igoris Vološinovas „Lietuvos žinioms” patvirtino, kad dėl per Žolinę įvykusio incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas nenutrauktas: „Nukentėjusiojo būklė gerėja, susitarėme, kad netrukus drauge su juo pamėginsime rasti užpuolusio keturkojo savininkus.” Ketinama apsilankyti keletu adresų, apklausti daugiau žmonių tikintis nustatyti incidento kaltininkus. Agresyvus vokiečių aviganis neužaugo gatvėje, manoma, kad jis turi arba turėjo šeimininkus. Anot I.Vološinovo, apklausus keletą įvykio liudytojų peršasi nuomonė, jog gyvūno buvo atsikratyta: žmonės jau keletą dienų matė aviganį lakstantį be antkaklio ir be pavadėlio. Šeimininko šalia nebūdavo.
Priminsime, kad rugpjūčio 15-osios vakarą Vilniaus policijos patruliai buvo priversti panaudoti šaunamąjį ginklą ir nukauti itin agresyviai besielgiantį keturkojį. Incidentas apie 21 val. vakaro įvyko G.Žemkalnio gatvėje. 1986 metais gimęs M.S. nuosavu automobiliu grįžo namo iš darbo. Vilniečiui kieme išlipus iš automobilio, staiga pribėgęs vokiečių aviganis kibo dantimis į ranką. Vaikinas mėgino gintis, tačiau sužvėrėjęs šuo nė neketino jo paleisti: vėliau medikai jaunuolio kūne aptiko 11 kąstinių plėštinių žaizdų. I.Vološinovas stebėjosi neįtikimu keturkojo agresyvumu: „Kai iš namo išbėgusi nukentėjusiojo motina pagaliu apgynė sūnų ir abu skubiai pasislėpė namo viduje, aviganis urgzdamas puolė prie durų, nesitraukė iš kiemo.” Pasak komisariato vadovo, aviganis trukdė ir atvykusiems medikams: jis urzgė, buvo pasiruošęs pulti ir juos.
Pareigūnai buvo priversti aviganį nukauti: iš viso paleista dešimt šūvių. Komentaruose internete vėliau pasirodė pareigūnus kaltinančių žinučių: neva šie nesugeba taikliai šaudyti ir apsiginti nuo šuns. I.Vološinovas paaiškino, kad žmonės tikriausiai neįsivaizduoja, ką reiškia agresyvus šuo gyvenamoje teritorijoje. Iš pradžių pareigūnai į orą paleido keletą šūvių, tačiau keturkojis neišsigando ir nesitraukė. Šaudyti žmonių gyvenamoje vietoje – problemiška. Tuo labiau į agresyvų, nuolat besiblaškantį ir pulti pasiruošusį keturkojį. Gyvūnui nukauti prireikė dešimties šūvių. Įtarta, kad šuo galėjo sirgti pasiutlige.
Valkataujančių – vis daugiau
I.Vološinovas teigė, kad valkataujantys šunys kelia vis daugiau problemų. Kai toks gyvūnas apdrasko ar sukandžioja žmogų, kaltininką nustatyti sunku. Be to, anot pareigūno, aplink Naująją Vilnią auga daug miškų, todėl neretai šis rajonas paskelbiamas pasiutligės grėsmės zona. Tai atsitinka, kai ištyrus aptiktus nugaišusius laukinius ar naminius gyvūnus nustatoma pasiutligė. Šia mirtina liga sergančių gyvūnų užklysta iš aplinkinių miškų.
Policininkų nukauto vokiečių aviganio organus ištyrė Nacionalinė veterinarijos laboratorija.
Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Modestas Grigaliūnas paaiškino, kad vokiečių aviganis nesirgo pasiutlige. M.Grigaliūnas paprieštaravo šių eilučių autorės prielaidai, jog Vilniuje daugėja pasiutligės atvejų. Anot specialisto, pastaruoju metu ši mirtina liga pasitaiko vis rečiau.
Tačiau tai neitin guodžia nuo benamių ar prastai prižiūrimų šunų nukenčiančius žmones. Mat dažniausiai žmones sužaloja ne laukiniai gyvūnai, o sveiki, šeimininkus turintys arba turėję šunys.
Teismai kuria precedentus
Nustačius žmogų sužalojusio šuns šeimininką, nukentėjusysis gali kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ar bausmės neatsakingiems keturkojų šeimininkams – tokios didelės, kad šiuos sudrausmintų ir taptų pamoka kitiems?
Anot LŽ ekspertų, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo bylas teismai galėtų remtis Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, kai dėl naujagimių dvynių apdeginimo iš Marijampolės ligoninės priteista pusė milijono litų. Tokių ir dar didesnių ieškinių gali sulaukti ir keturkojų „žmogėdrų” šeimininkai.
Tačiau Lietuvos teismai formuoja kitokią praktiką: nuo šunų nukentėjusiems asmenims priteisiamos keliasdešimt kartų mažesnės sumos nei nukentėjusiems nuo medikų dvyniams.
„Manau, Lietuvoje jau susiformavo tokia teismų praktika, kai šunų sužalotiems asmenims priteisiamos sumos nėra didelės, – LŽ sakė advokatas Arūnas Žlioba. – Man nepriimtina tokia praktika, kai už patirtą stresą skiria kapeikas. Antai Amerikoje lyg ir daugiau priteisia, o Lietuva, matyt, orientuojasi į Europos pavyzdžius, čia priteisiamos sumos mažesnės. Nepamenu, kad dar kam nors būtų priteisę tokio dydžio sumą kaip Zdaniams už nudegintus dvynukus.” Kodėl taip yra, advokatas nedrįso spėlioti. Anot jo, galbūt teismai bijo, kad žmonės taip nepradėtų pelnytis.
Dažniausiai – dešimt tūkstančių
A.Žlioba atstovavo plungiškių šeimai, ketinusiai dėl penkiamečio sūnaus Tomo P. sužalojimo prisiteisti dešimtis tūkstančių litų. Užpernai vasarą Plungėje kaimynų šuo sužalojo penkerių metų berniukui veidą.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Plungės rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja Loreta Tamaliūnaitė anksčiau LŽ pasakojo, kad nedideliam, smulkių bruožų berniukui medikai veidą susiuvo dviejose vietose. Viena siūlė buvusi prie pat akies. Teismo medicinos ekspertai iš pradžių nustatė nesunkų kūno sužalojimą, tačiau vėliau išvadą pakeitė: sužalojimas buvo įvertintas kaip sunkus. Mat žaizdos sunkiai gijo, pūliavo.
Į teisiamųjų suolą sėdo 39-erių plungiškis Gintaras Gudaitis. Gudaičių vaikai vedėsi į kiemą amerikiečių stafordšyro terjerą. Be antsnukio buvęs šuo laiptinėje puolė jį paglostyti norėjusį Tomą P. Liko randas, berniukui reikalinga plastinė operacija. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis G.Gudaičiui skyrė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo metams. Teismas nusprendė, kad vyriškis turi atlyginti už vaiko gydymui išleistus pinigus, advokato paslaugas bei po 1000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam ir jo mamai.
Nukentėjusieji iš šuns šeimininkų reikalavo atlyginti 5 tūkst. litų turtinę žalą (berniuko gydymo, kelionių pas medikus išlaidos) bei sumokėti 40 tūkst. litų neturtinės žalos vaikui ir 15 tūkst. litų neturtinės žalos jį slaugiusiai mamai.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas mažamečio patirtą neturtinę žalą įvertino 10 tūkst. litų. Kitos žemesnės instancijos teismo nuosprendyje minimos sumos nepakito.
Anot advokato A.Žliobos, teismai žmones išvargina, todėl jo klientai aukščiausios instancijos teismui nebesiskundė.
Prieš ketverius metus Kadagių gatvėje Vilniuje gyvenančiai šeimai taip pat buvo priteistas 10 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimas. Tuomet kaimynų kiemus skiriančią tvorą peršokęs rotveileris žiauriai sukandžiojo kieme žaidusiam mažamečiam berniukui koją.
Atsibodusius šunis į gatvę išmetantys asmenys nebaudžiami. Kol neįvyksta tragedija, tokių šeimininkų niekas neieško. Mat ir išaiškinus savininką, jį teoriškai galima bausti dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, o praktiškai – skirti menką administracinę baudą dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo.