Visuomenės svarstymui – patobulinta egzaminų sistema

Ateityje brandos atestatui gauti abiturientams pakaks išlaikyti vieną privalomą egzaminą bei apsiginti per mokslo metus parengtą Brandos darbą, o pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps privalomas.

Tokius pagrindinius egzaminų sistemos pokyčius numato šiuo metu visuomenės svarstymui pateiktas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų gairių 2008-2012 metams projektas.

Įgyvendinus siūlomus sprendimus, anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo departamento vadovo Arūno Plikšnio, egzaminų sistema taptų patikimesnė bei skaidresnė, be to, lengviau būtų įvertinti realius mokyklų pasiekimus bei laiku pastebėti mokinių mokymosi spragas ir suteikti jiems reikiamą pagalbą.

Problema – „dvigubi” egzaminai

Kalbėti apie būtinybę tobulinti egzaminų sistemą pradėta vos įgyvendinus 1999 metais startavusią reformą, sukūrusią dualistinę mokyklinių bei valstybinių egzaminų sistemą.

Būtent ši duali egzaminų sistema, anot A. Plikšnio, ir kelia daugiausiai problemų. Valstybiniai egzaminai šiuo metu lyg ir atlieka dvi funkcijas – sertifikavimo, t. y. brandos atestatui gauti, ir atrankos, t. y. stojamųjų į aukštąsias mokyklas. Tuo metu mokyklinių egzaminų paskirtis lieka neaiški.

Be to, abejonių kelia ir abiturientams suteikta galimybė perlaikyti neišlaikyto valstybinio egzamino mokyklinį variantą. Pastaraisiais metais vis daugiau abiturientų valstybinius egzaminus renkasi be rimtos motyvacijos, tiesiog norėdami išbandyti save. Dauguma neišlaikiusiųjų, ŠMM analizės duomenimis, – dalyką bendruoju kursu mokęsi ir žemus įvertinimus turėję mokiniai.

„Tačiau beveik visi neįveikusieji valstybinių egzaminų sėkmingai perlaiko mokyklinius egzaminus. O tai nėra geras rezultatas ir greičiausiai signalizuoja apie mokyklose klestintį nesąžiningumą. Natūralu, kad aukštosios mokyklos pastarojo tipo egzaminų pripažinti nenori”, – aiškino A. Plikšnys.

Kita problema, pasak pokalbininko, – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu (PUPP) pavadinti ir neprivalomais tapę pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai. Jų neišlaikęs mokinys šiuo metu gali sėkmingai baigti vidurinę mokyklą ir tęsti mokslą universitetuose, nors iš tikrųjų PUPP rezultatai turėtų padėti laiku identifikuoti mokymosi spragas bei pasirinkti gebėjimus atitinkančias tolesnes studijas.

PUPP bus privalomas

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų gairių 2008-2012 metams gairių projekte šiuo metu funkcionuojančią sistemą siūloma pakeisti kita: privalomieji pagrindinės mokyklos egzaminai, privalomas brandos egzaminas bei Brandos darbas ir pasirenkamieji brandos egzaminai, skirti tik atrankai į šalies aukštąsias mokyklas.

Nuostata, jog pagrindinis išsilavinimas įgyjamas tik išlaikius pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, A. Plikšnio teigimu, būtų įgyvendinta jau nuo 2009 metų.

„Perėjus prie naujos sistemos, pagrindinio ugdymo programą baigę mokiniai privalėtų išlaikyti gimtosios arba valstybinės lietuvių kalbos, matematikos bei istorijos ir pilietiškumo pagrindų egzaminus bei kompiuterinio raštingumo bei užsienio kalbų įskaitas. Tautinių mažumų mokyklos savo nuožiūra galėtų vykdyti gimtosios kalbos egzaminą”, – aiškino švietimietis.

Neįveikusiems egzaminų būtų galima organizuoti pakartotinį patikrinimą arba siūlyti kartoti kursą parengiamosiose klasėse. Tokia sistema, pokalbininko teigimu, sėkmingai praktikuojama Estijoje bei Latvijoje.

Liks vienas egzaminas

Įgyvendinus egzaminų sistemos naujoves keistųsi ir brandos egzaminai. Sertifikavimo funkciją atliktų privalomas lietuvių kalbos egzaminas bei Brandos darbas. Pastarųjų kartu su teigiamais metiniais pažymiais pakaktų brandos atestatui gauti. Atrankos į aukštąsias mokyklas funkcija būtų palikta pasirenkamiesiems egzaminams.

Šiųmetiniai abiturientai jau laikys pagal naują programą parengtą lietuvių gimtosios kalbos egzaminą, kuriame nebelieka testo užduoties. Privalomą panašios struktūros, t. y. teksto suvokimo ir rišlaus teksto rašymo egzaminą, remiantis minėtu projektu, 2012 metais laikytų visi – ir lietuvių, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai.

Kadangi kelių valandų trukmės testu negalima įvertinti visų mokinio gebėjimų bei kompetencijų, egzaminų sistemai papildyti projekte siūlomas Brandos darbas. Laisvai pasirinkęs temą šį darbą mokinys rengtų per mokslo metus ir gegužės mėnesį gintų mokykloje.

Patobulintoje egzaminų sistemoje nebelieka mokyklinių egzaminų, o valstybinius egzaminus keičia pasirenkamieji. Kitaip tariant, pagrindinę atrankos į aukštąsias bei profesines mokyklas funkciją atliksiančių pasirenkamųjų egzaminų programa atitiks išplėstinio mokomojo dalyko kursą, o jų vykdymo procedūros liks artimos dabartiniams valstybiniams egzaminams.

Nuostata, jog pagrindinis išsilavinimas įgyjamas tik išlaikius pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus būtų įgyvendinta jau nuo 2009 metų

Sertifikavimo funkciją atliktų privalomas lietuvių kalbos egzaminas bei Brandos darbas. Pastarųjų kartu su teigiamais metiniais pažymiais pakaktų brandos atestatui gauti

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.