Stojimo į aukštąsias mokyklas vajus dar nesibaigė. Būsimųjų studentų dar visą mėnesį lauks kolegijos.
Tęsia priėmimą
Šalies aukštojo mokslo sistema yra binarinė: veikia dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetinės ir neuniversitetinės. Pastarųjų uostamiestyje yra net šešios. Tai Klaipėdos kolegija, Lietuvos jūreivystės kolegija bei Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija. Be šių valstybinių, yra ir nevalstybinių institucijų – Klaipėdos verslo kolegija, Socialinių mokslų kolegija bei Vakarų Lietuvos verslo kolegija.
Šiuo metu vienos kolegijos jau baigė priėmimą, skaičiuoja laisvas vietas ir jas siūlo norintiesiems studijuoti, o kitos kolegijos lauks būsimųjų pirmakursių dar visą mėnesį.
Tarp jų – ne vienas abiturientas, kuriam nepasisekė įstoti į universitetą. Fortūna nusisuko nuo beveik kas ketvirto šalies dvyliktoko, bandžiusio laimę liepą vykusiame priėmime į šešiolika universitetų.
Buvo konkursai
Vakar po pietų į Klaipėdos kolegiją plūdo jaunimas. 14 valandą šioje aukštojoje mokykloje buvo iškabinti kviečiamųjų studijuoti sąrašai.
„Daugiausia stojančiųjų siekė patekti į dienines socialinio darbo, socialinės pedagogikos bei kultūrinės veiklos vadybos studijų programas. Čia buvo didžiausi konkursai”, – sakė kolegijos direktorės pavaduotoja akademinei veiklai Silvita Vasiliauskienė.
Kitą savaitę paaiškės, kiek liko laisvų vietų. Rugpjūčio 17 dieną bus paskelbtas papildomas priėmimas. Manoma, jog daugiausia laisvų vietų gali likti komercinėse neakivaizdinėse studijose. Socialinio darbo bei socialinės pedagogikos studijos metams kainuos 1 460 litų, kultūrinės veiklos vadybos – 1 300 litų.
Klaipėdos kolegija iš viso šiemet planuoja priimti apie 470 naujų studentų.
Liko laisvų vietų
Kita uostamiesčio aukštoji mokykla – Klaipėdos socialinių mokslų kolegija – planuoja priimti 600 naujų studentų.
„Šiemet jau sulaukėme bemaž šimtu prašymų daugiau nei pernai. Jaunimas žino, kad darbdaviams reikalingi kvalifikuoti specialistai”, – „Klaipėdą” tikino kolegijos direktorė Nijolė Skučienė.
Čia pagrindinis priėmimas jau baigėsi, bet liko apie 150 laisvų vietų. Norinčiųjų studijuoti laukiama iki rugsėjo 15 dienos.
Populiariausios yra tarptautinio verslo vadybos, teisės bei verslo vadybos studijų programos.
Daugumos dieninių studijų programų kaina – 350 litų per mėnesį, neakivaizdinių – 250 litų. Bemaž tokios pačios kainos ir kitose uostamiesčio nevalstybinėse kolegijose.
Kasmet populiarėja
„Kolegijoje studijos trunka vienerius metus trumpiau nei universitete, o praktinio darbo kompetencijos įgyjama daugiau”, – esminį skirtumą nusakė Klaipėdos verslo kolegija direktorė Irena Sabaliauskaitė.
1997-aisiais įsteigtos mokyklos vadovė pastebėjo, kad visuomenė kasmet pozityviau vertina naująjį aukštojo mokslo sektorių – kolegijas.
Pirmosios kolegijos šalyje duris atvėrė 2000-aisiais, o Klaipėdoje – 2001 metais. 2005-aisiais Lietuvoje veikiančiose 16 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų mokėsi per 43 tūkst. studentų.
Statistikos departamento naujausiame leidinyje „Švietimas” teigiama, kad kolegijų skaičius, palyginti su 2000–2001 mokslo metais, Lietuvoje išaugo nuo 7 iki 27, o studijuojančiųjų jose – net penkiolika kartų: nuo 3,5 iki 52,2 tūkstančio.
Pernai kas penktas šalies studentas (10,1 tūkst.) mokėsi nevalstybinėje kolegijoje.
Audronė Gliožerienė