Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei žuvininkystės verslininkų bei žvejų mėgėjų organizacijos nepritaria premjero Gedimino Kirkilo sudarytos darbo grupės siūlymui daugelyje Lietuvos vidaus vandens telkinių uždrausti verslinę žvejybą.
Žemės ūkio ministerijoje surengtas žvejų mėgėjų ir verslininkų organizacijų, valstybės institucijų atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai”, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras, žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra”, Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos.
„Būtina subalansuoti verslinės ir mėgėjiškos žvejybos poziciją ir veiksmus. Mūsų priimami sprendimai neturi būti akcijų pobūdžio – jie turi skatinti tausojančios žuvininkystės plėtrą. Turime ieškoti aukso vidurio, kad ir žvejyba, kaip verslas, būtų nesunaikinta, ir dauguma Lietuvos žmonių, mėgstančių žvejoti, teisėtais būdais galėtų pasidžiaugti laimikiais. Labai svarbu pasirūpinti ir žuvų išteklių atkūrimu”, – sakė pasitarime dalyvavusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
Žemės ūkio ministerija siūlo teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, atsižvelgiant į žuvų išteklių būklę, suderinti verslinę žvejybą ir mėgėjišką žūklę vidaus vandenyse: vandens telkiniuose iki 50 ha vykdyti tik mėgėjišką žūklę, nuo 50 iki 200 hektarų vandens telkiniuose – tik specializuotą ne mėgėjiškos žūklės objektų (seliavos, stintelių) verslinę žvejybą.
Mažesniuose negu 500 hektarų telkiniuose siūloma uždrausti žvejybą traukiamaisiais tinklais, o upėse leisti tik specializuotą migruojančių stintų, upinių nėgių ir ungurių žvejybą, iš žvejybos verslo pasitraukiančioms įmonėms išmokėti kompensacijas už verslinės žvejybos nutraukimą.
Verslinė žvejyba Lietuvoje turi senas tradicijas. Žvejyba vidaus vandenyse ekonomine prasme nėra labai reikšminga, tačiau svarbi kai kurių regionų gyventojams socialiniu požiūriu, kaip nacionalinio kultūros paveldo dalis ir papildomų pajamų šaltinis. Nutraukus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, darbo netektų apie 300 žmonių, o į tinklus nepateiktų apie 1700 tonų šviežių žuvų, kurių didžiąją dalį sudaro žuvys iš Kuršių marių.
Vidaus vandenų produkcijos vertė per metus siekia tik 3,5-4 mln. litų, todėl žvejams profesionalams iš tokios apyvartos sunku išgyventi.