Meškeriotojai išgaudo plėšriąsias žuvis

Mokslininkams pavyko apytikriai apskaičiuoti, kiek ir kokių žuvų meškeriotojai sugauna daugiausiai.

Kasmet Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejoja didžiulė armija meškeriotojų – maždaug 100 tūkstančių.

Šaltą ir palankią stintų ir ešerių žvejybai žiemą žvejų būna dar daugiau. Taip yra todėl, kad Nemuno žemupys ir Kuršių marios yra patys žuvingiausi Lietuvos vandens telkiniai.

Susumavus 1999-2003 m. meškeriotojų laimikių dydžius pagal rūšis ir telkinius, pastebėta, kad dažniausias laimikis buvo kuojos.

Jų kasmet galėjo būti sugaunama apie 35 tonas. Antroje vietoje buvo karšiai, jų galėjo būti sugauta apie 22 tonos.

Plėšriųjų žuvų starkių ir lydekų galėjo būti sugaunama 12-14 tonų.

Manoma, kad per metus meškeriotojai galėjo vidutiniškai sugauti apie 100 tonų žuvies.

2003-2004 metais, žvejams plūstant merkti meškerių į tokias upes kaip Minija ir Atmata, turėjo žymiai išaugti kuojų ir karšių sugavimai, o ešerių sumažėti.

Pernai, leidus pavasarinę žvejybą dugninėmis meškerėmis ir daugiau nei dvigubai išaugus parduodamų licencijų skaičiui, kuojų ir karšių galėjo būti sugaunama jau po 100 tonų.

Kuršių mariose žvejai mėgėjai aktyviai gaudo tik ešerius ir stintas. Bet pagrindiniai ešerių ištekliai telkiasi Kaliningrado srities marių dalyje. Čia pastaraisiais metais ypač sėkminga šių žuvų poledinė žvejyba, kur atvyksta nemažai mėgėjų ir iš Lietuvos.

Kuršių mariose stintos sėkmingai gaudomos ne kiekvienais metais. Ypač sėkminga stintų žūklė buvo pernai ir užpernai žiemą.

Pastebima, kad įvairiausios žuvys kimba prie Kiaulės Nugaros. Čia gaudomi ešeriai, starkiai, karšiai.

Bendras mėgėjų laimikis Kuršių mariose (neskaičiuojant laimikių šiauriau Juodkrantės, ties Klaipėdos sąsiauriu) gali viršyti 100 tonų.

Mėgėjiškos žūklės didėjimas galėjo ir gali neigiamai paveikti plėšriųjų žuvų – lydekų, vėgėlių, šamų, ešerių laimikius ir išteklius pamario regione.

Šiuo metu didelė dalis meškeriotojų gaudo beveik vien tik plėšriąsias žuvis.