Prabilo ir Klišupis

Nuostabios bundančios ankstų rytą marios. Ramios, nežinia ką pranašaujančios. Kas žino, iš kur pasisuks vėjas, kokia bus srovės kryptis.

Tokį ankstyvą rytą, dar saulei netekėjus, į marias pasuko Sergejaus įgula – patyrusių trejetas.

Trumpas pokalbis prie Kiaulės Nugaros. Sustoti ar plaukti tolyn? Pasirinktas antrasis variantas. Ten, marių viduryje, ir valčių daugiau matyti. Kelio – apie 40 minučių. Plaukimas neprailgo: kateryje netilo kalbos, prognozės. O nuotaiką kėlė besiveržiantis iš debesėlio raudonos saulės diskas. Spalva pranašavo vėją. Neapsirikta: stiprėjo pietys, pūtęs išilgai marių.

Atidžiai apsižvalgęs, Sergejus stabdė variklį, liepė ruošti mesti inkarą. Minutė kita ir valtis pa-ruošta žvejybai.

Gylis apie 5 metrai. Srovė stipri. Sumetėme dugnines ir prasidėjo laukimas. Laikrodis rodė apie 7 valandą ryto.

Pirmą žuvį pagavo įgulos kapitonas Sergejus. Taip ir priklauso. Tiesa, žuvis nekokia – plakis. Bet pradžia padaryta.

Prasidėjo kibimas, tiesa, neintensyvus, bet malonus. Ir toliau sekėsi kapitonui, jam neblogai porino Julius. Į tinklelį buvo leidžiami didesni ir mažesni karšiai, plakiai, kuojos. Aiškiai atsiliko trečiasis įgulos narys. Jam kol kas nekibo. Draugai pradėjo atidžiau stebėti kolegos techniką. Ir, žinoma, prikibo. „Keisk pavadėlį, nes jis per storas. Be to, prailgink jį 25 centimetrais“, – sekė patarimai.

Pastabų reikia klausyti, nors tokie darbai turi būti atlikti ant kranto, o ne laivelyje. Žodžiu, ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti.

Patarimai padėjo, nors buvo sugaištas brangus laikas: žuvys kibo.

Trečiasis kolega greitai ir pats pradžiugino, ir draugams pakėlė nuotaiką: buvo ištrauktas 1,5 kg karšis. Taip buvo didžiausia tądien pagauta žuvis.

Kai vyrai turėjo gražių karšių, panoro paieškoti ešerių. Katerį pasuko arčiau kranto, kur gylis siekė apie du metrus. Iš pradžių didelio džiaugsmo nebuvo. Pas-kui prasidėjo. Ėmė kibti maždaug 150 gramų svorio ešeriukai (tiesa, buvo ir didesnių). Teko keisti gaudymo metodiką: užmestą dugninę reikėjo kaskart trūktelėti (atseit paerzinti grobuonį). Nors gaudyta seklumoje, pavyko prisivilioti ir karšių.

Žvejybą vyrai baigė apie 13 val. 30 min. Laimikiu įgula buvo apsirūpinusi. Visų žuvų neišgaudysi. Reikia ir kitam kartui palikti…

Geros žinios iš Ventės rago. Ten buvo nuplaukęs Vytas. Jų vieta ne marių vidurys, o pakraščiai. Pradžia vyrą nuteikė nelabai entuziastingai. Pasisuko rytys. Bet vėliau vėjas ėmė keisti kryptį, apsiramino, nebeblaškė katerio. Vytas pradėjo žvejoti savo vietose: pradžioje sekliau, ten kibo smulkesni ešeriai. Sustojo, kur gylis siekė 3-4 metrus. Taip buvo surasta padori žūklavietė: meškeriotojas ėmė traukti stambius raibašonius. Žodžiu, žvejyba pavyko.

Pirmadienio rytą sutikau namo kaimyną su iškrautomis meškerėmis.

Iš kur? Pasirodo, nuo ankstyvo ryto meškeriotojas braidė Klišupio pakrantėmis.

– Šį kartą laimikis menkas, – sako kaimynas, – užkibo tik vienas nemažas karosas. O štai užvakar į namus parsivežiau keturis kilograminius karosus. Nuotaika buvo pakili.

Nieko gero nesignalizuoja Kalotė. Ten retas kibimas. Ir tik smulkmė.

Nemažėja žvejų naktį mariose. Vis daugiau laiko jie gaudo tamsoje: anksti temsta, vėliau švinta. Karšių vyrai prisivilioja. Bet būna ir laimingųjų: jie sugauna ungurių. Žinoma, gilesnėse vietose.

Nėra rimtų žinių iš žvejų, meškeriojančių Danėje ir Trinyčių tvenkinyje. Mažai matyti tuose vandens telkiniuose mėgėjų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.