Grąžinant pirkėjui neįtikusias prekes, neaiškūs įstatymai vartotojams ir pardavėjams palieka laisvės interpretacijoms. Prekių kelionės maršrutas „parduotuvė-namai-parduotuvė” atveria kelią piktnaudžiauti ir pirkėjams, ir pardavėjams.
Norintys grąžinti prekę vartotojai susiduria ne tik su sunkumais bandydami įrodyti pardavėjui prekės grąžinimo pagrįstumą, bet ir su netobulais įstatymais. Paprastai pirkėjai turi teisę pasirinkti: grąžinti prekę, keisti ar pataisyti, tačiau dėl abstrakčių kriterijų kyla nemažai nesusipratimų.
Kita vertus, pastebima, jog pirkėjai jau pradėjo piktnaudžiauti galimybe grąžinti prekę. Žinodami, kad turi tokią teisę, jie nusipirktą drabužį padėvi, atiduoda jį atgal ir atsiima pinigus.
Bižuterijos ar juvelyrinę prekę įsigijusiam pirkėjui gerokai sudėtingiau ją grąžinti net esant gamybinis brokui.
Šalyje daugėja verslininkų, nesibaiminančių, jog pirkėjai ims naudotis galimybėmis grąžinti netikusią prekę.
Ne viską galima grąžinti
Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, bižuterijos ir juvelyrikos gaminių parduotuvėse, būna parašyta, jog prekės atgal nepriimamos.
Pirkėjams iškyla klausimų, kodėl negalima jų grąžinti esant gamybiniam brokui, o spaudžiančius batus arba nepatikusią suknelę atiduoti atgal galima kartais nepatiriant jokių nepatogumų.
Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė LŽ teigė, kad neretai sunku nuspręsti, ar tokie gaminiai sugenda dėl kliento kaltės, ar dėl gamyklinio broko.
„Mes tik sveikiname įmones, kurios linkusios nusileisti klientams. Konfliktai įmonėms neatneša naudos. Bet įmonės pačios turėtų įvertinti, kiek kiekvienu atveju esama kliento kaltės”, – sakė Z.Čeponytė. Ji pažymi, kad kokybiški juvelyrikos gaminiai nėra grąžintini.
Vienos stambiausių Lietuvoje juvelyrikos ir bižuterijos gaminiais prekiaujančių įmonių „Ibero papuošalai” buhalterė LŽ teigė, kad įmonė dažniau linkusi nusileisti klientams, nei veltis į ginčus.
„Rašomas aktas, pagal kurį turi būti grąžinami pinigai, turi būti nurodoma priežastis. Dažniausiai nurodoma, kad „sulūžo”. Pirkėjas grąžina prekę, mes atiduodame pinigus, po to pirkėjas sprendžia, ką daryti: pirkti kitą prekę ar ne,” – grąžinimo tvarką dėstė įmonės buhalterė.
Pasiteiravus, ar nepasitaiko atvejų, kai klientas nusiperka gaminį šventei, o po to grąžina, ji pripažino, kad tokių atvejų yra buvę.
Pašnekovė prisimena, kad pati įmonė yra siūliusi klientui kreiptis į LVI. „Pasipiktinusiųjų būna, bet buvo keli atvejai, kai patys siūlėme kreiptis ir konsultavome, nes buvome įsitikinę savo teisumu”, – atsimena ji.
Paklausta, ar įmonėms galimybė grąžinti gaminius nenuostolinga, pašnekovė teigė, kad finansiniu aspektu tai ne itin naudinga, tačiau tokios tendencijos ateina iš Vakarų.
Vienos „Ibero papuošalų” tinklui priklausančių sostinėje įsikūrusių parduotuvių konsultantė Diana LŽ patikino, kad juvelyriniams gaminiams suteikiama dviejų savaičių garantija. Pašnekovė sakė, kad bižuterijos ir juvelyrikos sritis šiuo atveju kelia neaiškumų: „Bižuterija – sunkus atvejis. Tarkim, su laiku žalvario dirbiniai nusitrina, o klientas panešioja ir nori grąžinti”, – aiškina ji.
LŽ paskambino į vieną juvelyrikos ir bižuterijos gaminiais prekiaujančių parduotuvių Kaune. Prisistatėme neva praeitą savaitę žalvarinę grandinėlę pirkusiu klientu ir pasiteiravome, ar
galima grąžinti nutrūkusią grandinėlę. Atsiliepęs įmonės atstovas tvirtino, kad tokios galimybės nėra: „Nė vienam daiktui neduodama garantija, kai jis sugenda dėl kliento kaltės. Garantija teikiama, kai pasitaiko gamyklinis brokas.” Tačiau pašnekovas vis dėlto pasiūlė atnešti grandinėlę į parduotuvę ir palikus kontaktinį telefono numerį laukti atsakymo.
Pirkėjams nelabai neaišku
Kalbėdama apie prekių grąžinimą LVI prezidentė Z.Čeponytė akcentavo, kad įstatymai neaiškūs, o žmonės paliekami nežinomybėje. „Tarkim, brangią ar sudėtingą prekę pardavėjas turėtų pirmiausia taisyti ir tik nepavykus sutaisyti ieškoti kitų sprendimo būdų. Bet lieka neaišku, kokia prekė laikoma brangia, kokia – sudėtinga,” – iškylančius teisinius sunkumus vardijo Z.Čeponytė. Pašnekovė tvirtino, kad didžiąją dalį skundų LVI gauna būtent iškilus neaiškumams dėl prekių grąžinimo.
„Tai ne tik skundai, kreipiamasi dėl pačios konsultacijos – patarimo, ką jiems daryti”, – sako ji. Z.Čeponytė sako, kad vartotojai dažniausiai kreipiasi konsultacijos į LVI, kai prekė sugenda vos tik ją įsigijus, kai prekybos vietoje buvo įspėti dėl abejotinos prekės kokybės arba, kai jau buvo raštu kreipęsi į pardavėją dėl kompensacijos.
Pašnekovė teigė, kad daugiausia vartotojams abejonių kelia avalynės kokybė. „Nepaprastai daug sulaukiame pareiškimų dėl avalynės. Problemos čia aiškios: vežama ne itin kokybiška produkcija, pardavėjai nesusipažinę su taisyklėmis”, – aiškina ji.
Dėl kažkokių priežasčių pirkėjui neįtikusias kokybiškas prekes galima grąžinti per 14 dienų nuo pirkimo datos. Grąžintinų daiktų sąrašą ir tvarką reglamentuoja LR civilinis kodeksas bei LR ūkio ministro įsakymas dėl daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių, tačiau čia kyla neaiškumų, kurios kokybiškos prekės grąžintinos, kurios ne.
„Kai prekė kokybiška, ją galima grąžinti ar keisti per 14 dienų. Atitinkamai vartotojui sunku identifikuoti, kurios prekės grąžintinos, kurios ne,” – teigė pašnekovė. Ji pripažįsta, kad galimybė grąžinti produktą įmonėms atneša nuostolių. „Tačiau, kita vertus, tokia tvarka leidžia pritraukti klientų, kuria teigiamą įvaizdį klientų akyse”, – mano Z.Čeponytė.
Piktnaudžiavimo nebijo
Galimybe tokiu būdu pritraukti klientus naudojasi ir elektroninės parduotuvės. Antai drabužiais ir aksesuarais per internetą prekiaujanti elektroninė parduotuvė „Open24.lt” nusprendė panaikinti visas prekių siuntimo ir grąžinimo kliūtis.
Kaip teigia „Open24.lt” direktorius Martynas Tinfavičius, vienas svarbiausių pirkimo per internetą trūkumų – tai, kad neįmanoma pačiupinėti dominančios prekės. Papildomos išlaidos už prekės pristatymą yra rimtas trūkumas, nes tuomet vien už galimybę apsipirkti per internetą reikia papildomai mokėti. Todėl verslas privalo sudaryti visas sąlygas vartotojui įsigyti prekę, ją įvertinti „gyvai” ir, esant reikalui, grąžinti nepatiriant jokių nuostolių.
„Tai labai padidina žmonių pasitikėjimą elektroninėmis parduotuvėmis ir norą jose pirkti”, – teigia M.Tinfavičius. Nusprendusi padengti prekių pristatymo ir grąžinimo išlaidas, elektroninė parduotuvė nepatyrė vartotojų piktnaudžiavimo šia galimybe – grąžinamų prekių dalis neviršija 10 procentų. Panašus procentas fiksuojamas ir parduotuvėse, nepadengiančiose grąžinimo išlaidų.