Arkties jūrose tirpstant ledams atsiranda pasaulyje anksčiau nežinotos salos.
Tad ekspertai gvildena klausimą, ar nepralenkia pasaulinis atšilimas Jungtinių Tautų (JT) projektų, kurių tikslas – užkirsti jam kelią.
„Sniegynai ir ledynai tirpsta taip greitai, kad tai kelia nerimą”, – sakė Helen Bjoernoy (Helen Bjornoi), Norvegijos aplinkosaugos ministrė seminare, kuris prasidėjo pirmadienį Niu Olesiunde, esančiame už 1 200 km nuo Šiaurės ašigalio.
Poliariniai lokiai ir ruoniai taip pat nukentėjo šiais metais Norvegijos Špicbergeno salyne dėl to, kad ledas jūroje, būtinas jiems medžioklei, ištirpo kur kas anksčiau nei paprastai.
Niu Olesiundas yra labiausiai į šiaurę nutolusi gyvenvietė ir Arkties tyrimų mokslinė bazė. Seminare dalyvauja 40 mokslininkų ir politikų.
JT tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pranešė penktadienį, kad vasaros ledas Arkties jūrose gali beveik išnykti iki 21 amžiaus pabaigos. Atšilimas per pastaruosius 50 metų, JT nuomone, prasidėjo „tikriausiai” dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios susidaro naudojant gamtinį kurą.
„Šimtmečio viduryje Arktyje galbūt nebebus ledo”, – sakė seminare Christopheris Rapley (Kristoferis Rapley), Arkties tyrimo Britanijos programos direktorius, kaltindamas IPCC nepakankami gerai vertinant tirpimo greitį.
Tirpstant ledynams aplink Špicbergeną, atsirado kelios salos, kurių nėra nė viename žemėlapyje.
„Salos atsirado ties fiordu, kai atsitraukė ledynai, – sakė Kimas Holmenas, Norvegijos poliarinio instituto tyrimų direktorius. – Mes jau matome, kokią neigiamą įtaką tirpimas daro poliariniams lokiams ir kitų rūšių gyvūnams”.
Arkties jūrų ledas ištirpo žemiau absoliučiai žemiausio lygio, užfiksuoto 2005 metais, ir toliau tirpsta”, – pranešė JAV nacionalinis sniego ir ledo tyrimo institutas.
Ledų tirpimas blogai atsilieps ir vietos gyventojams bei laukiniams gyvūnams, bet gali būti naudingas tiems, kurie nori išgauti naftos ir dujų arba surasti trumpus jūrų kelius tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, sakė Ch.Rapley.