Vytas Navickas tikina, kad nėra padėties be išeities dėl pastaruoju metu Valdui Adamkui akis badančių energetikos sektoriaus problemų. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) tereikia pagerinti darbo stilių, „Geotermą” atgaivinti, o vėluojantį elektros tiltą į Švediją bus spėta nutiesti.
Ūkio ministrui V.Navickui vakar teko atlaikyti šalies vadovo V.Adamkaus priekaištus. Ministras ramino, kad viskas bus gerai ne tik su prezidentui galvos skausmą keliančia VKEKK, bet ir apgailėtinoje padėtyje atsidūrusia alternatyvios energetikos įmone „Geoterma”, stringančiomis elektros tilto į Švediją statybomis.
Keisti stilių, o ne veidus
Po susitikimo prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė informavo, kad šalies vadovas pakartojo abejojąs siūlomos naujos VKEKK sudėties tinkamumu. V.Navickui jis tai išsakė, nes būtent ūkio ministras taip pat dalyvauja parenkant kandidatus.
V.Navickas neslėpė pateikęs premjerui komisijos sudėtį, tačiau nerekomendavęs, ką skirti pirmininku. G.Kirkilas išsirinko „Lietuvos energijos” Branduolinės energetikos departamento direktoriaus pavaduotoją Darių Čelediną, kuriuo suabejojo prezidentas. Daugiau rekomendacijų V.Navickas sakė neteikęs, nes nesulaukė premjero pagalbos prašymo. Jis tikino su prezidentu irgi nekalbėjęs apie konkrečias asmenybes.
Priminęs, kad prezidentas turi visą teisę neatsižvelgti į premjero teikimą ir skirti kitus asmenis, ūkio ministras vis dėlto suabejojo būtinybe pakeisti kandidatus. „Norint geriau atstovauti vartotojų interesams šioje komisijoje, nebūtina keisti atskirų jau pateiktų kandidatų. Svarbiau suformuoti tam tikras komisijos nuostatas keičiant darbo stilių, plačiau į diskusijas ir projektų rengimą įtraukiant vartotojų asociacijas, – V.Navickas svarstė, kad savo balsą turėtų turėti ir energetikos kompanijos. – Komisijos darbe tai taip pat labai svarbus ūkio sektorius, mes turime tarp tų įvairių interesų grupių rasti balansą, kuris užtikrintų patį prieinamiausią variantą valstybei.”
Suskato gelbėti „Geotermą”
Ministrui teko pylos ir dėl finansinių bėdų, slegiančių atsinaujinančią energiją gaminančią įmonę „Geoterma”, kurioje V.Adamkus lankėsi prieš porą savaičių. „Prezidentui nesuprantama, kodėl milijonus investavusi valstybė delsia spręsti objektą ištikusias problemas, – palyginti su jau išleistomis sumomis, nedidelius finansinius nesklandumus”, – priekaištus perdavė atstovė spaudai.
Ūkio ministerijos vadovas pripažino, kad į „Geotermą” nuo 1995 metų sukišta apie 80 mln. įvairių organizacijų paskolų. „Šio eksperimentinio projekto praeitį galima vertinti įvairiai”, – jis apgailestavo, kad nepasiteisino planai naudojant giluminius šiltus vandenis tiekti apylinkėms pigesnę šilumą. „Bendrovė yra nekonkurencinga ir nepavydėtinoje finansinėje situacijoje”, – sakė jis.
Tačiau politikas sakė, kad turi gelbėjimo planą. Visų pirma per artimiausias savaites planuojama gauti apie 2 mln. litų kreditą iš energetinių verslo organizacijų. Tai įmonei padės susimokėti skolas ir atlikti inžinerinius patobulinimus. Norint įmonę ne tik pakelti ant kojų, bet ir paversti užsidirbančia rinkos dalyve, reikia apie 10 mln. litų. Pasak ministro, „Geoterma” turėtų būti integruota į Klaipėdos miesto šilumos ir elektros ūkį. „Tai turėtų būti ne tik šilumą, bet ir elektrą gaminanti jėgainė. Įmonė turėtų papildomą finansinį šaltinį”, – sakė jis. Ministras pripažino, kad kol kas Klaipėdos regionas gali išsiversti be „Geotermos”, tačiau atlikti skaičiavimai rodo, kad plečiantis Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonai ir po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo jos produkcijos poreikis didės.
Elektros tiltas vėluoja
Prezidentą erzinančioje energetikos problemų grandinėje atsidūrė ir abejotinos elektros tilto su Švedija perspektyvos. „Yra žinių, kad vėluoja galimybių studijos rengimas ir pasigirsta abejonių dėl būsimo tilto naudos. Prezidento įsitikinimu, planuojant statyti modernią Ignalinos atominę elektrinę būtina ši elektros jungtis”, – sakė R.Grumadaitė.
Ir šiems priekaištams ūkio ministras buvo paruošęs raminamųjų dozę. V.Navickas pripažino, kad rugpjūčio pabaigoje studija nebus baigta, teks palūkėti iki lapkričio. Ministras tikino, kad studija vėluoja dėl sąlyginai menkų įstatymų kliūčių. Pasak jo, patys rengėjai – „Lietuvos energija” ir Švedijos elektros kompanija „Svenska Krafnaat” nusprendė atsižvelgti į naujus teisės aktus. Beveik baigta studija tobulinama pagal nauju teisės aktu reglamentuotą integravimą į europinio dažnio sistemą ir atominės elektrinės statybos įstatymą.
„Tai nesudarys jokių problemų, – tikino V.Navickas. – Projektas iki 2012 metų bus realizuotas.” Ministras pasakojo, kad apie 1,66 mlrd. litų kainuosianti jungtis atsipirks, todėl neprireiks valstybės ar Europos Sąjungos dotacijų. Tačiau anksčiau buvo kalbama, kad papildomas elektros šaltinis turėtų imti veikti iš karto po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė – 2009 metais.