Klaipėdos valdžia stebina STT

Penkerius metus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pastangos prikelti uostamiesčio valdžią rimtai kovai su korupcija vėl patyrė fiasko: kone metus rengtų antikorupcinės prevencijos stiprinimo Savivaldybėje projektų svarstymas netikėtai ėmė ir dingo iš Tarybos posėdžio darbotvarkės.

„Matyt, kažkam labai reikia, kad Savivaldybė ir toliau dirbtų neturėdama nei kovos su korupcija strategijos, nei antikorupcinės komisijos“, – „Vakarų ekspresui“ sakė STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Barišauskas.

Suvaidinta kova

Jis įsitikinęs, kad valdžios deklaruojamas ryžtas rimtai susirūpinti užkardų kyšininkavimui atsiradimu ir visai kitoks elgesys – tik dar vienas pavyzdys, bylojantis apie Savivaldybės darbuotojų veidmainiavimą.

„Savivaldybėje patvirtinama neveiksni, nekontroliuojama ir „popierinė“ kovos su korupcija programa. Po to valdžią tenka ilgai įkalbinėti, kad laikytųsi įstatymų ir įsteigtų naują etatą korupcijos prevencijai vykdyti. Priėmė, bet kas iš to? Ką vienas žmogus gali?“, – kalbėjo L. Barišauskas.

STT atstovas neslėpė apmaudo sužinojęs apie tai, kad neseniai vykusio miesto politikų posėdžio metu iš Tarybos dienotvarkės išbraukti ir kovos su korupcija programos, ir antikorupcinės komisijos sudarymo klausimai.

„Labai keista. Juk prieš tai visi Tarybos komitetai, pateikę savo pastabas, minėtiems ketinimams pritarė. Įdomu, kas gi iš tikrųjų valdo Klaipėdą, jeigu Tarybos narių pozicija yra ignoruojama? Matyt, kažkas labai nenori, kad bet kokia informacija, nesusijusi su valstybės ir komercinėmis paslaptimis, būtų miestiečiams žinoma“, – „Vakarų ekspresui“ sakė L. Barišauskas.

Rado klaidų

Išsiaiškinti, kodėl svarbūs klausimai taip ir nebuvo svarstyti, bandėme susisiekę su Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėju Artūru Žičkumi. Būtent jis ir turėjo teisinių pastabų.

A. Žičkus mūsų dienraščiui teigė, kad kovos su korupcija programos ir antikorupcinės komisijos klausimai buvo išbraukti ne jo, o Administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus prašymu. Tiesa, A. Žičkus neslėpė, kad prieš tai direktoriui buvo parašęs tarnybinį pranešimą, bet komentuoti jo turinį teigė neturįs įgaliojimų.

Anot A. Každailevičiaus, minėtų klausimų svarstymas sustabdytas dėl to, kad nesilaikyta tam tikrų įstatymų.

„Įstatymiškai įtvirtinta, kad kovos su korupcija savivaldybėse programas tvirtina ne Taryba, o Administracijos direktorius. O prieš tai už programos parengimą atsakingas darbuotojas turi išsitaisyti klaidas. Geriau iš karto viską be klaidų pasidaryti, kad tvarką patvirtinus, neateitų Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje ir nepasakytų, kad Savivaldybė priėmė neteisėtą sprendimą“, – aiškino jis.

Tačiau, anot A. Každailevičiaus, panašu, kad kovos su korupcija programa vis dėlto bus suderinta ir patvirtinta ne tik administraciniame, bet Savivaldybės lygmenyje: „Tarybos nariai pareiškė norą taip pat prisidėti prie korupcijos prevencijos.“

Tegyvuoja kyšiai?

Miesto valdžios uolumas ir noras kuo geriau parengti kovos su korupcija strategiją, numatyti visus taktinius ėjimus ir paisyti įstatymų – sveikintinas. Kita vertus, o kodėl nieko nebuvo daroma iki šiol?

Dar 2002 metais šalies valdžia priėmė eilę įvairių įstatymų ir teisės aktų, įpareigojančių valstybinėse įstaigose, tarp jų – ir savivaldybėse, stiprinti antikorupcinę kovą.

Uostamiesčio savivaldybė į tokį įpareigojimą sureagavo tik po metų – miesto meras savo parašu kovos su korupcija programą patvirtino 2003-ųjų gruodžio 24 d.

Tačiau ilgalaikės paskirties dokumentas buvo užmirštas kone tą pačią dieną.

Be to, programinės nuostatos buvo labai abstrakčios ir susijusios tik su tokiais tikslais kaip „Informacijos teikimas valdžiai ir visuomenei“, „Gyventojų priėmimo grafikų sudarymas“ ar „Skundų nagrinėjimas“. Kovotojai su korupcija iš STT, perskaitę tokias rašliavas, jas buvo linkę sieti ne su efektyvia kyšininkavimo prevencija, o tiesiog su valdymo gerinimu.

Tiesa, programoje atsidūrė ir keli svarbesni antikorupciniai tikslai. Pavyzdžiui, – visų atliekamų procedūrų skaidrumo ir pagrįstumo tikrinimas, Savivaldybės veiklos sričių, kuriose – didžiausia korupcijos rizika, nustatytas.

Problema ta, kad už šių tikslų įgyvendinimą tiesiogiai atsakingas tuometinis Administracijos direktorius Leonas Makūnas netrukus tapo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovu, o apie įgaliojimų perdavimą kam nors kitam niekas ir nepagalvojo.

Pasaka be galo

Uostamiesčio valdžios dėmesio pavėluotai sulaukė ir 2004 m. pavasarį Vyriausybės priimtas nutarimas, įpareigojantis valstybės įstaigas ir savivaldybės įsteigti korupcinę prevenciją ir kontrolę vykdančius atskirus administracinius vienetus ar pareigybes.

Klaipėdos savivaldybėje toks etatas atsirado tik pernai rudenį. Nuo pagundų saugoti miesto valdžią patikėta Centrinės audito vidaus tarnybos vyresniajam specialistui, buvusiam kariškiui Vytautui Morkūnui.

Šis darbo ėmėsi iš peties, užmezgė ryšius su STT Klaipėdos valdyba ir, vos apšilęs kojas, šių metų pradžioje suskubo rengti naują miesto Savivaldybės kovos su korupcija programą – rimtesnę ir konkretesnę.

Jau balandį V. Morkūnas parengtą projektą pateikė septyniems miesto Tarybos komitetams, tačiau derinimas užstrigo. Anot jo, prasidėjo „kažkoks stumdymas“, kabinėjimasis prie kiekvieno żodžio.

Projektas derintas kone pusmetį, kol prieš tris savaites, rugpjūčio 2-osios posėdyje, Taryba pagaliau turėjo tarti, bet taip ir neištarė savo svaraus žodžio, skelbiančio kovos su korupcija pradžią.

V. Morkūnas nenuleidžia rankų: „Iki rudens, kai Tarybos nariai sugrįš į posėdžių salę po atostogų, atsižvelgsiu į pateiktas pastabas, ištaisysiu projektą ir vėl teiksiu tvirtinti. Delsti nebegalima, nes programoje įvardintų daugelio priemonių įgyvendinimą numatyta pradėti dar šįmet.“.

Antikorupciniai tikslai

Dar nepatvirtintoje Klaipėdos miesto savivaldybės kovos su korupcija programoje numatyti 23 tikslai. Su kyšių davėjais ir gavėjais siekiama kovoti šviečiant ir remiant visuomenę, nagrinėjant korupcinius teisės pažeidimus vei vykdant korupcijos prevenciją.

Patvirtinus šią programą, miesto valdžia, be kita ko, įsipareigos:

1) nuolat sekti ir reaguoti į klaipėdiečių skundus dėl jų aptarnavimo Savivaldybės administracijoje bei jai pavaldžiose įstaigose, šalinti prielaidas korupcijai pasireikšti;

2) šiais metais įsteigti anoniminę „karšto telefono“ liniją ir skatinti gyventojus pranešti apie netinkamą jų aptarnavimą ar suteiktas jiems paslaugas;

3) nuo 2008 m., siekiant didinti miestiečių pasitikėjimą Klaipėdos valdžia, Savivaldybės svetainėje internete sukurti specialią skiltį, skirtą gyventojų antikorupciniam švietimui;

4) papildomai informuoti miestiečius apie savivaldybės rengiamus konkursus valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigoms užimti;

5) aiškiai nustatyti, kokia privatizavimo sandorio informacija gali būti laikoma konfidencialia;

6) vykdant viešuosius pirkimus, derinti finansinį ir techninių pasiūlymų vertinimą. Be to, Savivaldybės svetainėje internete skelbti ir laiku atnaujinti informaciją apie organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, sutarčių vykdymą etc.

7) 2008 m. atlikti sociologinį tyrimą apie korupcijos paplitimą ir suvokimą mieste bei sudaryti korupcijos žemėlapį

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.