Nieko čia gero. O kas blogai?

Tauta pasidalijo nuojauta, kad reikalai Lietuvoje prastėja.

Per vasarą, kuri nei labai bloga, nei išskirtinė, šalyje radosi papildomi 20 proc. pesimistų. Daugoka tiems laikams, kai Vyriausybė ir Statistikos departamentas skelbia naujus ekonomikos augimo rekordus, kai vartojimas (t.y. visokių prekių iš parduotuvių pirkimas) padidėjo 11 proc. – dvigubai daugiau nei Europos Sąjungoje.

Tai kodėl tiems lietuviams, po galais, neramu? Ko jie dar nori?

O kuo džiaugtis? Vakar mano mėgstama kava pabrango litu. Benzino kaina jau visai stabiliai viršija tris litus už litrą. Premjeras žada atsakomybę už dujų kainos augimą pasidalinti su Seimu, ir tai – akivaizdus įrodymas, kad dujos brangs. Gal net trečdaliu. Tačiau visas tas brangimas vyksta nedidėjant pajamoms. T.y. viskas iš tų pačių.

Šiek tiek europietiškų pinigų pabarstyta kaimiečiams, tačiau jie už tuos pinigus prisipirko trąšų, pesticidų, o malonumams tai ir neliko. Prasiautusios vėtros ir kruša daliai taip iškūlė derlių, kad biudžete radosi „karstinė įgriova”. O premjeras ant kaimiečių piktas. Kompensuoti nuostolių nenori. Liepia arba kulti anksčiau (pavasaris šiemet vėlavo, premjere…), arba draustis. Va taip. Neranda trijų milijonų iš rezervo fondo, skirto būtent tokiems nenumatytiems atvejams. Gal jau išnaudojo valdovų rūmų lipdiniams?

Ekspertai sako, kad tas rekordinis vartojimo augimas, kurio tikriausiai negali paliudyti dauguma mūsų, susijęs su statybų ir nekilnojamojo turto verslo burbulu, kuris netrukus sprogs ir aptaškys betonu visus aplinkinius. Ir tada mes pagaliau suprasime, kad mokėti 18 000 už kvadratinį metrą neįrengto buto (paskutinis Vilniaus rekordas) yra neprotinga, jeigu, žinoma, po tuo metru nėra paslėptas lobis. Godumo burbulas juk irgi turi fizines ribas, o šios negali be galo plėstis. Atsirūgs dar tas „abonentinis” reikalas tėvynei, oi atsirūgs. Tokia nuojauta!

Politinėje padangėje – irgi nieko gera. Ten atkūrinėjama dvipartinė sistema, o į politinio trečio brolio Jono vaidmenį pretenduoja vis prastesnės prabos „mesijai”. Jau ir be ekspertinių „įžvalgų” matyti, kas vyksta: kaip valdžios neturintys, todėl prastesnius darbus gaunantys konservatoriai dirba politinio likvidatoriaus darbą, o socdemai jiems netrukdo ir leidžia visai valdžios mašinai konservatoriams talkinti.

Ar dar atsimenate, kada prokurorai paskutinį kartą pranešė pagavę tikrą „žuliką” – vagį, žmogžudį, prievartautoją, sukčių? Aš neprisimenu. Jau senokai prokurorai dirba statistais išskirtinai politinėse bylose. O juk Lietuvoje (sklinda tokios kalbos) politinio triukšmelio priedangoje laisvai ir nevaržomai kuriasi visai rimti nusikaltėlių tinklai. Tačiau teisėsauga dabar neturi laiko tokiems niekams. Ji dabar rūpinasi šalies vidaus politika. Kaip, beje, ir užsienio reikalų ministras. Tik tasai turi pasiteisinimą: pasaulyje jo į rimtus žaidimus jau nebepriima. Kažin kodėl?

Artėjantys rinkimai irgi nepagerins tautiečių nuotaikos. Alternatyva konservatorių ir socdemų koalicijai – su kvapeliu. Rolandas Paksas, prieš penketą metų pats savo rūpesčiu padaręs Artūrą Zuoką Vilniaus meru (kadaise jiedu labai gerai sutarė ir tarpusavyje, žadėjo viskuo dalintis), meta jam iššūkį ir ketina susikauti tiesioginiuose mero rinkimuose. O ko skubėti? Ten jau – viskas išlaižyta. Be to, panašu, kad tiesiogiai išrinkti merai privalės prisiekti, taigi geriausiu atveju R. Paksui šviečia tik eilinio tarybos nario kėdė. Su sąlyga, jei išrinks, nes jiedu su A. Zuoku dabar yra pačiame nepopuliarumo dugne – pas Vytautą Landsbergį.

Štai tokios tokelės. Dėl to ir genda žmonėms nuotaika. Pinigų mažai, valdžia apsi…, o gelbėtojai neturi ne tik gelbėjimo įrangos, bet ir stovi nugara į gelbėjamąjį.

Tėra vienas būdas nuotaikai pagerinti: reikia pasinaudoti Antano Valionio idėja ir išjungti Lietuvoje visus televizorius, o laikraščius padaryti visiškai neįperkamus. Kai nieko nežinai apie tas Vilniaus dvaro intrigas, tai ir gyvenimas neatrodo toks blogas. Tada supranti, kad dugnas dar toli ir trys milijonai badaujančių Nigerio gyventojų tikrai turi daug didesnių problemų nei mes.

Politinio triukšmelio priedangoje laisvai ir nevaržomai kuriasi rimti nusikaltėlių tinklai, tačiau teisėsauga dabar neturi laiko tokiems niekams – ji rūpinasi šalies vidaus politika, kaip, beje, ir užsienio reikalų ministras, tik tasai turi pasiteisinimą: pasaulyje jo į rimtus žaidimus jau nebepriima

Rūta Grinevičiūtė

„Vakarų ekspresas”