Iki šiol šalyje nėra patikimo ir efektyvaus mechanizmo, leidžiančio surinkti tikslius duomenis apie tai, kiek mokyklinio amžiaus vaikų nelanko bendrojo lavinimo mokyklų. Be to, įvairios institucijos skirtingai traktuoja, kas yra mokyklos nelankantis vaikas.
Šią savaitę „Vakarų ekspreso” straipsnyje „Vengiantiems mokyklos – vaikų teisių sergėtojų tinklas” rašėme, kad, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos duomenimis, pernai Klaipėdoje mokyklos nelankė 239 7-16 metų vaikai.
Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Ceplienė teigė, kad pernai mokyklos nelankė 16 uostamiesčio vaikų.
„Jei į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijai pateiktus duomenis buvo įtraukti ir blogai mokyklas lankantys vaikai, tuomet gali būti. Bet visai nelankančių mokyklos vaikų mieste niekada tiek daug nebuvo”, – aiškino ji.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad į kontrolieriaus institucijai pateiktas savivaldybių administracijų švietimo skyrių ir vaiko teisių apsaugos tarnybų suvestines buvo įtraukti ir vengiantys lankyti mokyklą vaikai, į ją užsukantys retai.
Pareigūnės įsitikinimu, vaikas, kuris mokykloje pasirodo kartą per mėnesį, negali būti laikomas lankančiu mokyklos.
Pasak R. Šalaševičiūtės, dauguma savivaldybių renka duomenis apie vengiančius lankyti mokyklą vaikus (epizodiškai, nereguliariai lankančius), tačiau vieningos nuostatos apskaitant šios grupės vaikus nėra. „Savivaldybės skirtingai traktuoja, kad tai yra mokyklos nelankantis vaikas. Vienos siūlė tokiais laikyti tuos vaikus, kurie be pateisinamos priežasties per mėnesį praleido daugiau kaip pusę pamokų, kitos – kurie nepasirodė daugiau nei pusę mokslo dienų per metus ar praleido 80 procentų pamokų per metus, ir kita. Sutarėme, kad nelankančiu mokyklos laikysime vaiką, kuris mokykloje be pateisinamos priežasties nepasirodė mėnesį laiko”, – sakė ji.
Oficiali Švietimo ir mokslo ministerijos statistika rodo, kad šalyje mokyklos nelankančių vaikų sumažėjo. Atsižvelgiant į Statistikos departamento 2002 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje 2001 metų balandį nesimokė 5 256 7-16 metų amžiaus vaikai. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, pernai šalyje mokyklos nelankė 505 vaikai (į šią statistiką įtraukti tik tie vaikai, kurie nustojo lankyti mokyklą, ir vaikai, negalintys lankyti mokyklos dėl sunkios negalios).
R. Šalaševičiūtė pastebi, kad surinkti realią padėtį atspindinčius duomenis trukdo ir prieš porą metų įsigaliojęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, nes šalyje nebeliko tikslios mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos – į ją nebepatenka vaikai, neregistruoti jokioje bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje.
Todėl R. Šalaševičiūtė Vyriausybei siūlo parengti bendrą vaikų apskaitos savivaldybėse mechanizmą, įdiegiant duomenų programinę įrangą, taip pat nustatyti bendrus reikalavimus mokyklos nelankančių vaikų identifikavimui.
Laima Švedaitė
„Vakarų ekspresas”