Valstybė iš biudžeto per pustrečių metų daugiabučių namų modernizavimo programai skyrė 25 mln. litų.
„Pagal šią programą jau atnaujinta daugiau kaip 150 daugiabučių namų, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė. – Yra beveik 190 projektų, kuriems pritarė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ir šiuo metu rengiamasi jų įgyvendinimui. Dar 54 investicijų projektai įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose yra įgyvendinami ir pagal pasirašytas rangos darbų sutartis tikimasi juos pabaigti iki šių metų pabaigos.”
Renovuojant daugiabučius pastatus apšiltinamos namų sienos, stogai, keičiami langai ir durys butuose, laiptinėse, remontuojamos laiptinės, stiklinami balkonai, keičiami šildymo prietaisai butuose ir laiptinėse, atnaujinami šilumos punktai, įvedama individuali šilumos apskaita butuose.
Preliminariais Aplinkos ministerijos skaičiavimais, atnaujintuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose sutaupoma 30-50 ir daugiau procentų energijos. Gyventojai atitinkamai mažiau turi mokėti už jų būsto šildymą. Atnaujinti namai yra gražesni, tvarkingesni. Jų eksploatavimui sunaudojama mažiau energijos. Tai padeda gyvenamuosiuose rajonuose išsaugoti švaresnę ir sveikesnę aplinką.
Pirmųjų daugiabučių atnaujinimas kainavo vidutiniškai apie 200 tūkstančių litų. Šiuo metu vykdomi projektai, kurie jau kainuoja vidutiniškai apie 700 tūkstančių litų. Taip yra todėl, kad gyventojai suprato kompleksiškumo naudą ir pageidauja vis daugiau ir efektyvesnių pakeitimų, įtaką investicijoms daro kylančios statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos. Naujų patvirtintų investicijų projektų vertė jau išaugo iki 900 tūkstančių litų.
Valstybės parama įgyvendinamiems projektams, priklausomai nuo įgyvendinamų energijos taupymo priemonių, gali sudaryti ir 50 procentų nuo visos investicijų sumos. Numatoma, kad jau patvirtintų projektų įgyvendinimui valstybės parama sieks per 80 milijonų litų.
Pagal valstybės remiamą programą, numatoma iki 2020 metų atnaujinti apie 70 procentų gyvenamųjų namų, kurie pastatyti iki 1993 metų. Programoje gali dalyvauti daugiabučių namų savininkai, įsteigę bendrijas arba sudarę jungtinės veiklos sutartis. Šiuo metu kaip tik keičiama tvarka, kuriai įsigaliojus programos įgyvendinime galės dalyvauti ir tie daugiabučių namų savininkai, kurių namus administruoja savivaldybių paskirti administratoriai – pastatus administruojančios įmonės.
Aplinkos ministerija siūlo keisti kai kurias daugiabučių namų modernizavimo programos nuostatas. Atsižvelgus į patirtį, gaunamas gyventojų pastabas bei įvertinus pasikeitusią situaciją, siūloma skatinti kompleksinį ne tik daugiabučių namų, bet ir gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimą. Tokių projektų įgyvendinimui būtų galima panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. 2007-2013 metais ES lėšas daugiabučių namų modernizavimui numatyta panaudoti probleminėse savivaldybėse.
Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių numatoma priskirti alternatyvių energijos šaltinių, rekuperacijos sistemų, priešgaisrinių inžinerinių sistemų, vėdinimo sistemų įrengimą ir atnaujinimą.
Daugiabučiai namai yra atnaujinami ne tik pagal valstybės remiamą daugiabučių namų modernizavimo programą. Gyventojų, savivaldybių ir kitų suinteresuotų subjektų lėšomis atnaujinami, modernizuojami šilumos punktai, keičiami langai, remontuojami stogai ir pan. Įgyvendinant Pasaulio banko finansuojamą projektą 1993 – 2003 metais atnaujinta apie 700 daugiabučių namų.