Tikimasi, kad uždėti apynasrį mokesčius slepiančioms užsienio farmacijos kompanijoms, Lietuvoje po reklamos priedanga prekiaujančioms vaistais, padės patobulinti teisės aktai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija farmacijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams patobulinti, kad juose neliktų jokių landų išvengti pajamų ir kitų mokesčių į šalies biudžetą. Komisijos darbe dalyvauja bei pasiūlymus teikia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai.
„Užsienio farmacijos kompanijų padaliniai, Lietuvoje įsteigti kaip filialai ar UAB, bei deklaruojantys, jog vykdo tik reklamos ir rinkodaros veiklą, sukuria pridėtinę vertę, uždirba pajamas, o tai – mokesčių objektas”, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Darius Alinskas. Anot jo, mokesčių inspekcijos pozicija šiuo atveju aiški ir nekeičiama – nuo uždirbtų pajamų mokesčiai turi būti sumokėti.
VMI atliko kelių farmacijos įmonių patikrinimą, tačiau kol nesibaigė mokestinės procedūros konkrečiau jų nekomentuoja, o pateikia bendrą tendenciją.
Farmacijos prekių realizavimo Lietuvoje ir farmacijos sektoriaus sumokamų mokesčių analizės duomenimis, užsienio šalių farmacijos įmonių įsteigti padaliniai Lietuvoje deklaruoja tik labai nedidelę dalį į Lietuvą įvežamų farmacijos prekių. VMI inicijavo patikrinimą šio sektoriaus įmonėse ir pabandė išaiškinti užsienio šalių farmacijos kompanijų veiklos modelius Lietuvoje.
Pasak D. Alinsko, dėmesio sulaukė bendrovės, kurios deklaruoja, jog užsiima tik vaistų reklama ir rinkodara. Jos atstovauja gerai žinomoms bei visame pasaulyje vaistų prekyba užsiimančioms užsienio kompanijoms. Surinkta informacija leidžia daryti išvadą, jog kai kurios jų atstovės užsiima ne tik reklama, bet vykdo ir aktyvią prekybinę veiklą. Paprastai tariant, užsiima prekių pirkimu ir pardavimu, tačiau apie tokią veiklą sąmoningai nutyli, todėl nemoka pelno, PVM bei kitų mokesčių.
Pasekus prekių tiekimo schemas bei ryšius su prekių tiekėjais ir pirkėjais, užsakymų derinimo ir jų pateikimo tvarką bei kitus veiksmus, nustatyti dideli mokamų mokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, įmonių grupė, užsiimanti farmacijos prekių prekyba ir Lietuvoje pernai pardavusi prekių už 319 mln. litų, sumokėjo 16,4 mln. litų mokesčių, o tuo tarpu kita įmonių grupė, tariamai vykdanti tik reklamos ir rinkodaros veiklą bei pardavusi Lietuvoje farmacijos prekių už panašią 324 mln. litų sumą, sumokėjo tik 5,7 mln. litų mokesčių. Manoma, kad užsienio kompanijų padaliniai, nuslepiantys faktiškai vykdomą prekybinę veiklą, galėjo išvengti iki 50 mln. litų mokesčių per metus.
„Analizė rodo užsienio farmacijos kompanijų, veikiančių Lietuvoje bei deklaruojančių, jog užsiima tik vaistų reklama ir rinkodara, daromą žalą Lietuvos biudžetui, be to, pagal tokį modelį veikiantys ūkio subjektai yra sunkiai kontroliuojami”, – aiškina VMI pareigūnas. Kompanijos, kurios užsiima tik vaistų prekyba, veikia skaidriau, todėl VMI sieks, kad farmacijos kompanijos, realizuojančios savo prekes Lietuvoje, keistų veiklos modelį ir deklaruotų bei mokėtų visus mokesčius.
Paprastai užsienio kompanijos atstovai teikia pasiūlymus tiesiogiai vaistinių tinklus turinčioms bendrovėms bei derina konkrečius užsakymus. Išnagrinėjus užsienio kompanijų veiklą, kurios Lietuvoje tariamai turi tik rinkodaros ir reklamos padalinius, nustatyta, kad vaistai tiekiami dokumentais „aplenkiant” jų antrines bendroves – t. y. gaunami tiesiai iš užsienyje esančių filialų, turinčių sandėlius Europos Sąjungoje. Už gautus vaistus irgi atsiskaitoma su užsienyje registruotomis įmonėmis, nors realiai dėl užsakymų bendraujama su Lietuvoje dirbančiais atstovais.
Beje, pastarieji teigia, jog vienintelė Lietuvoje registruotos bendrovės veikla – reklama ir galimų pirkėjų paieška. Tačiau tokius įtikinėjimus išsklaido faktai, jog vaistinių tinklus valdančios bendrovės prekių įsigyja beveik visiškai nebendraudamos su užsienio filialais. Vieninteliai užsienio įmonių atstovai, su kuriais bendraujama – tie patys „reklamos” ir „rinkodaros” specialistai. Tai įrodo ir pas vaistų prekybos didmenininkus rasti užsakymų bei atsiskaitymų už gautas prekes dokumentai, be to, surinkta įrodymų, jog minėti specialistai kontroliuoja, kaip Lietuvos didmenininkai atsiskaito su užsienio vaistų gamintojais.
Neoficialiais duomenimis, pagal slepiamas veiklos schemas Lietuvoje prekiaujantys užsienio farmacininkai mūsų šalies biudžetui padaro daugiau žalos nei skaičiuoja mokesčių inspekcija – nepriemoka gali siekti apie 100 litų per metus. Tarp VMI tikrintų bendrovių yra ir tokie garsūs vaistų gamintojų vardai kaip „Pfizer”, „Eli Lilly” iš JAV, „AstraZeneca” iš Didžiosios Britanijos.
Be žalos valstybės biudžetui, žala daroma ir sergančiųjų kišenei. Jei vaistai būtų perkami tiesiai iš gamintojų, jų kaina sumažėtų iki 20-30 proc., be to, mažesnė kaina būtų siūloma ir viešuosiuose pirkimuose, kai už mokesčių mokėtojų pinigus perkami vaistai ligoninėms.