Pajūrio zonoje visuomenės interesai apsaugoti nepakankamai
Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Baltijos pajūrio teritorijos, kurios yra ypač vertingos ir ekologiškai jautrios, ir kuriose svarbu reglamentuoti ir kontroliuoti žmogaus ūkinę veiklą.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Tomo Mackevičiaus teigimu, audito metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad šios teritorijos naudojimo reglamentavimas, taigi ir jos apsauga, yra nepakankami, o esami teisės aktai dažnai pažeidinėjami.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė Klaipėdos apskrityje, už kurios organizavimą ir vykdymą atsakingas Klaipėdos apskrities viršininkas, planuojama ir įgyvendinama netinkamai. Planuojant žemės naudojimo patikrinimus nepakankamai atsižvelgiama į rizikingiausias regiono teritorijas, žemės sklypų reikšmingumą ar esminius ūkinės veiklos pasikeitimus. Viena vertus, net ir suplanuoti patikrinimai dažnai neatliekami – praėjusiais metais neatlikta net trečdalis planuotų patikrinimų, pvz., Palangos miesto žemėtvarkos skyrius vietoje planuotų 60 atliko 21, o Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius neatliko nė vieno planinio patikrinimo. Kita vertus, šių patikrinimų metu nustatyta daug atvejų, kai fiksuojami nereikšmingi žemės naudojimo pažeidimai (dėl sklypuose augančių piktžolių, krūmų ir medelių), žemės sklypų naudojimas apskrityje tikrinamas ne visais įstatyme nustatytais aspektais (ne pagal visas žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas). Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje nebuvo nustatyta pažeidimų, kai trukdoma asmenims prieiti prie vandens telkinių, nors patikrinę vietoje auditoriai konstatavo, kad jūros link vedantys keliai neleistinai užtverti tvoromis su savavališkai pastatytais ženklais.
Teisės aktai pajūrio juostai, kuri yra svarbi Baltijos pajūrio teritorijos dalis, suteikia išimtinės valstybės nuosavybės statusą, tačiau negarantuoja tinkamos jos apsaugos. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų bazėje tik 3-juose iš 45-ių Baltijos pajūrio juostoje esančių sklypų įrašyta pastaba, kad „sklypas yra pajūrio juostos teritorijoje”. Skirtinguose teisės aktuose yra nustatytos skirtingos pajūrio juostos ribos. Auditoriai konstatavo, kad šią teritoriją saugantys įstatymai yra pažeidinėjami, pvz., privačiam fiziniam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į Baltijos pajūrio juostoje esantį, išimtinės LR nuosavybės statusą turintį, 9,3 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą.
Valstybinės reikšmės miškai ir jų žemė, nors ir priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos nuosavybei, Baltijos pajūryje saugomi nepakankamai. Palangos miesto taryba yra patvirtinusi Nemirsetos gyvenvietės ir Šventosios miesto detaliuosius planus, pagal kuriuos komercinę veiklą ir gyvenamųjų namų statybą numatyta plėtoti Palangos miesto miškuose. Žinodama šiuos pažeidimus Palangos miesto taryba sustabdė minėtų detaliųjų planų galiojimą, tačiau iki šiol nesiima jų koreguoti arba naikinti. Auditoriai nustatė, kad Vyriausybės atstovas apskrityje, nors tai yra jo funkcija, neturi reikiamų įgaliojimų efektyviai prižiūrėti (ginčyti) savivaldybės administravimo subjektų sprendimų, kuriais tvirtinami teritorijų detalieji planai. Valstybinės reikšmės miško žemės apsauga yra nepakankama dar ir dėl to, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos, pagal kurią turėtų būti nuomojama valstybinė miško žemė.
Audito išvadose pažymima, kad viena iš aktualiausių Baltijos pajūrio apsaugos problemų yra susijusi su joje esančiais poilsio nameliais, kurių skaičiaus audito institucijos nežino. Auditorių teigimu, tokių poilsio namelių skaičius gali būti apie vieną tūkstantį. Daugelis jų buvo statyti prieš 30-40 metų ir yra nusidėvėję, o jų statuso teisės aktai tiksliai neapibrėžia. Todėl poilsio namelių savininkai įgyja galimybę juos registruoti Nekilnojamojo turto registre, rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus. Tai kelia grėsmę vertingoms ir ekologiškai jautrioms Baltijos pajūrio teritorijoms, nes esami teritorijų planavimo dokumentai nenustato pakankamų statybos, gamtosaugos, urbanizacijos, rekreacijos bei želdinių išsaugojimo ir tvarkymo reikalavimų. Vien tik auditorių patikrintuose 8 žemės sklypuose yra 271 poilsio namelis, kuriuos leista rekonstruoti ir kurių savininkai pretenduoja į didesnį nei 12 ha Baltijos pajūrio valstybinės žemės plotą. Auditoriai šiuos procesus vertina neigiamai, nes architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas.
Ekspertų nuomone, poilsio nameliai turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taip pat turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas šių poilsio namelių naudojimo terminas, po kurio jie būtų nugriauti, taip laipsniškai atlaisvinant vertingas pajūrio teritorijas.