Kelerius metus tęsiasi skandalas dėl nelegalios statybos Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Kasmet daugėja turistų ir poilsiautojų. Žmonės nori ilsėtis ramiose, vaizdingose, tačiau patogiose ir nebrangiose vietose. Senų pastatų darbui ir poilsiui nebepakanka, o leidimo naujai statybai negausite. Ką daryti, kad „ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs”? „Vilkai” – daugybė svečių, „avys” – unikali nerijos gamta, kurią reikia saugoti ir be didelio reikalo ten nelįsti.
Rasti kompromisą sprendžiant jau pastatytų nelegalių namų reikalus – Vyriausybės ir teismų kompetencija. O kaip Kuršių nerijoje (ir kitose vietose, kur dėl tam tikrų apribojimų statybos neleistinos) plėtoti turizmo infrastruktūrą nesikišant į gamtą – galima spręsti pagal Europos šalių (pirmiausiai Olandijos) patirtį. Apie tai galite pasiskaityti liepos 31 d. „Klaipėdos” leidinyje „Tavo pinigai”, straipsnyje „Kilnojamas nekilnojamasis turtas”.
Netoli Kuršių nerijos susidaro tokia situacija kaip Olandijoje, – daug vandens, bet mažai žemės (arba draudžiama statyti). Kaip rašyta, plaukiojantys namai (kalbame būtent apie juos) pasaulyje prilyginami mažiesiems laivams – jų svoris kartu su pontonu (pamatu) neviršija 40 tonų (analogiškas krante – 200 t). Statybų technologijomis olandai jau atsilieka nuo rusų, ukrainiečių ir latvių. Namai netoli Amsterdamo statomi arba ant šešiakampio iš suvirintų vamzdžių (kaip naftos platformos), arba ant didelių gelžbetonio pontonų, kuriuos galima transportuoti vandeniu. Mūsų kaimynai jau gamina mažuosius pontonus iš fibrobetono. Juos galima gabenti automobiliais, geležinkeliu, o vėliau vietoje surinkti. Bet tai dar ne viskas! Kanadietiška ECO-PAN technologija surenkant namą, apšiltinimas – iš karbamido pagamintos putos (nedega, purškiamos žarnomis) vietoje higroskopinės vatos ir degaus putų polistirolo, vidaus ir išorės apdailai gausiai naudojamas plastikas, karbono ir infraraudonieji šildytuvai, vandens šildymo generatoriai vietoje elektrinių katilų ir daug kas kita – leidžia gerokai sumažinti namo statybos išlaidas. Palyginkite
1 000 eurų už kv. m Olandijoje ir 600 eurų pas mūsų kaimynus. Geriamojo ir nešvaraus vandens valymo sistemos, 3-jų rezervuarų fekalinių vandenų valymas ir perdirbimas, dyzelinis generatorius ir vėjo generatorius su vertikaliu rotoriumi – visa tai pažįstama, nes gaminama Lietuvos įmonėse.
Šių sistemų rinkinys privalomas, jis įrengiamas nepriklausomai nuo pastato paskirties ir galimybės prijungti prie kranto sistemų. Šio straipsnio autorius gyveno Kijevo viešbutyje „Auksinis krantas” prie Dnepro. Viešbutis ant plūduriuojančios prieplaukos su puikia izoliacija (nesigirdėjo už sienos šurmuliuojančių vestuvininkų), 10 metrų trapas ant pontonų su kupolu nuo lietaus ir vėjo, techninis blokas su visomis jau minėtomis sistemomis iškeltas ant papildomo pontono. Tiesiai prie viešbučio švartuojasi kateriai ir jachtos…
Toks viešbutis gali stovėti su inkarais (kaip paprastas laivas), tarkime, už 10-20 m nuo Nidos. Plaukiojančiu takeliu ant sutvirtintų plastikinių pontonų (2x1x0,4 m, kiekvieno plūdrumas – 700 kg) galėtų vaikščioti pėstieji. O įrengus 4 m pločio taką arba užsakius didelius pontonus, būtų galima privažiuoti lengvąja mašina. Modernus išorės ir vidaus dizainas, 3 metrų aukščio lubos ir visi patogumai jums leistų gerai pailsėti.
Jeigu toks viešbutis statomas ne Nidoje, bet kitoje patogioje vietoje, o į stovėjimo vietą atvelkamas ir nuleidžia inkarą kaip laivas, skirtingai nei jachtos, motoriniai laivai ir valtys, jis dėl valymo sistemų yra ekologiškai saugus (jeigu tikėsime mobiliųjų valymo įrenginių gamintojais – išleidžiamas praktiškai geriamas vanduo).
Kuršių nerija saugo marias nuo dažnų vakarų vėjų. Surenkamų pontonų dydis (ne mažiau nei 10x10m) ir bendras svoris (30-40 t) garantuoja ramų poilsį. Perspektyviausi yra 20-40 m ilgio statiniai – prie jų kaip prie papras-tos plaukiojančios prieplaukos gali švartuotis sąlygiškai dideli laivai, o prie tiltelių – nedidelės jachtos ir motorinės valtys. T. y. galima išspręsti krantinių stygiaus problemą. Be to, statinius galima jungti vieną su kitu, ieškant architektūriniu požiūriu geriausio vaizdo, kuris derėtų gamtoje. Rudenį sporto salė ar plaukiojimo baseinas Nidoje gali būti tušti, todėl juos įmanoma nuvilkti į Vilniaus centrą, kur jie sėkmingai būtų lankomi.
👿