Savo likimui stebėtinu abejingumu pasižymintis klaipėdietis laukia antstolių ir netrukus taps benamiu.
Tačiau toks likimas vyro nebaugina. Jis drovisi savo išvaizdos ir paramos neprašo.
Socialinę paramą teikiančios organizacijos tikino, kad Lietuvoje po atviru dangumi nakvoja tik tie, kam tai patinka.
Antstolė pagailėjo
Nemuno gatvės 91 namo laiptinė dvokia. Neapsakoma smarvė sklinda iš antrajame aukšte gyvenančio Aleksandro Rostovo buto.
Nerakinamą būstą saugo tik kalė Džulė. Viduje nėra švarios vietos. Pasak kaimynų, kanalizacija A.Rostovo bute seniai užkimšta, tad gamtinius reikalus šis atlieka į kibirą.
Gretimų butų gyventojai kaip didžiausios šventės laukia, kada bus iškeldintas šis vyras.
Jam – 48 metai. Tačiau vyriškis daugiau nei dešimtmetį oficialiai nedirba.
Rugsėjo 1-ąją A.Rostovas bus iškraustytas iš buto. Susidės savo daiktus į porą maišelių ir išeis. Kol kas nežinia kur.
Galbūt iki to laiko jau bus sugijusi jo koja. Vasaros pradžioje ankstų rytą jį einantį mažai važiuojama Nemuno gatve partrenkė automobilis. Vairuotojo pažymėjimo neturintis paauglys sulaužė vyrui koją.
A.Rostovas už skolas jau senokai turėjo būti iškeldintas iš savivaldybei priklausančio buto. Kartą atvykusi vykdyti teismo nutarties antstolė pagailėjo negalinčio vaikščioti vyro ir paliko jį iki rudens.
Motina sudegė
Netrukus tapsiantis benamiu vyras nieko nekaltina dėl savo likimo. Jis tiki, kad dar susitvarkys savo gyvenimą, tačiau kol kas nėra nieko padaręs, kad kas nors pasikeistų.
Maždaug prieš šešerius metus plykstelėjus gaisrui bute sudegė jo motina. Nuo tol vyras gyvena vienas.
Jis nėra girtuoklis. Ilgą laiką dirbęs vienoje jūrinėje organizacijoje žmogus labai prastai girdi. Dėl šios priežasties jis buvo atleistas iš paskutinės darbovietės, kur dirbo santechniku.
Kaip ir visi bedarbiai, A.Rostovas stojo į darbo biržos eilę. Tačiau netrukus buvo sumuštas chuliganų, nenuėjo nurodytu laiku užsižymėti ir buvo išbrauktas iš eilės.
Bent jau tokią istoriją apie savo nelinksmą likimą pasakojo pats vyras.
Dėl ateities nebijo
Daugiau kaip penkmetį A.Rostovą maitina šiukšlių konteineriai ir geradariai žmonės. Jie šį vyrą užkalbino ir pagailėjo. Sutuoktiniai Sprattai nuneša jam maisto, duoda drabužių.
Tačiau apimtas sunkiai suvokiamo abejingumo pats A.Rostovas nesikreipia į socialinės rūpybos organizacijas, nebando ieškoti darbo ir visiškai nesirūpina savo ateitimi.
„Kai iškels, eisiu į nakvynės namus. Nieko vertingo neturiu, tai ir išsikraustyti iš čia nebus sunku. Manau, nepražūsiu. Daug žmonių taip gyvena”, – nenoriai vakar kalbėjo vyras.
Jis ketino kaip nors nusigauti iki poliklinikos ir prašyti, kad medikai jam nuimtų nuo kojos gipsą. Tai būsiąs pirmasis žingsnis. O toliau – kaip Dievas duos.
Sutuoktiniai Sprattai įsitikinę, kad Lietuvoje negalima gyvo žmogaus išmesti į gatvę, kad jo likimu turi pasirūpinti visuomenė. Tik valdininkams toks viskuo nusivylęs žmogus nerūpi ir valdiškų įstaigų darbuotojai pas jį neketinantys eiti.
Ras kur priglausti
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Tulabienė tikino niekada negavusi jokių žinių apie A.Rostovą.
Pranešimų apie panašaus likimo žmones sulaukiama kiekvieną mėnesį.
Dažniausiai apie skurstančius praneša kaimynai arba geraširdės moterys, nešančios maisto neįgaliems benamiams.
Paprastai socialiniai darbuotojai lanko tokius žmones ir aiškinasi, kuo jiems galima padėti.
Neturintieji namų, gali prisiglausti nakvynės namuose. Čia vietų netrūksta net per šalčius.
Šiemet Klaipėdoje nakvynės namuose nakvojo apie pusė tūkstančio žmonių. Galima spėti, kad maždaug tiek uostamiestyje yra benamių.
„Netiesa, kad bedaliais Klaipėdoje niekas nesirūpina, – sakė J.Tulabienė. – Jau rytoj pas A.Rostovą apsilankys socialinis darbuotojas ir sužinos, kokios pagalbos reikia. Aišku, kad jam neteks nakvoti gatvėje. Galima išrūpinti nemokamą maitinimą. Jeigu ligotas, pagelbės susitvarkyti neįgalumo dokumentus. Kai paaiškės, ar jis serga, galima bus pagalvoti, kur galėtų gyventi. Tik pats turi rodyti iniciatyvą. Būtinai apsilankyti darbo biržoje.”
Butus nugyveno
Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai” vadovė Polė Maskeliūnienė teigė, kad prieš pradedant bylą dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, su skolininkais bandoma ieškoti būdų, kaip neišvaryti jų į gatvę.
Nors apie iškeldinimą galima pradėti kalbėti, kai socialinio būsto nuomotojas nesumoka už tris mėnesius, realiai šis terminas – kur kas ilgesnis.
Pasak P.Maskeliūnienės, jeigu žmonės stengiasi išlaikyti jiems skirtą būstą, sudaromos sąlygos netapti benamiais. Savivaldybė neretai skiria pašalpas skoloms padengti, kartais skolos apskritai nurašomos. Bet gyventojai patys turi tuo rūpintis.
„Šiomis dienomis iš savivaldybės butų turime iškeldinti keturis nuomotojus. Teismo sprendimai dėl to – jau įsiteisėję. Juose gyvenantys žmonės ne tik labai įsiskolino, bet ir siaubingai nugyveno tuos butus. Panašu, kad jie nė kiek nevertina to, ką turi, – aiškino P.Maskeliūnienė. – Dar daugiau bylų laukia teismo procesų, keli sprendimai apskųsti.”
Statistika skelbia, kad nakvynės namų klientais dažniausiai tampa vyrai. Jų čia daugiau nei 90 proc.
Pasak J.Tulabienės, didžioji dauguma benamių yra priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų.