Sibire nyksta Lietuvos kultūros paveldas, teigia iš Krasnojarsko krašto Rusijoje grįžę ekspedicijos „Misija Sibiras” dalyviai.
„Tenai Sibire mes atradome dalį Lietuvos, kurios čia nėra. (…) Tai yra Lietuvos kultūros paveldas. Šiuo metu įvertinant Lietuvos kultūros paveldo būklę, mes matome, kad jis nyksta”, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ekspediciją organizavusios Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Miroslavas Monkevičius.
Jo teigimu, susirūpinti šiuo reiškiniu pirmiausia turėtų valstybinės institucijos, taip pat visuomeninės organizacijos ar piliečiai.
„Pirmiausia, mūsų nuomone, pagelbėtų tarpvalstybinės sutarties dėl kapų tvarkymo tarp Rusijos ir Lietuvos Respublikos pasirašymas”, – sakė M.Monkevičius.
Ekspedicijos dalyviai, nukeliavę daugiau nei 110 kilometrų, sutvarkė 10 apleistų lietuvių tremtinių kapinių – buvo kertami krūmai, medžiai, atstatomos tvorelės, valomi kryžiai. Iš viso buvo sutvarkyta apie 240 kapų – tikslus skaičius nėra aiškus, nes tik menka dalis antkapių buvo su užrašais.
„Pas mus jau buvo darbo pasidalijimas, kas yra kryždirbiai, kas tvorelių atstatytojai, samanų valytojai – visi turėjo savo pareigas”, – juokavo ekspedicijos dalyvė Jurgita Šilinskaitė.
Dar pusę metų „Misija Sibiras” keliautojai važinės po miestus ir miestelius su parodomis, pasakos gyventojams, ką patyrė. Anot ekspedicijos dalyvių, grįžę iš kelionės jie kur kas geriau suvokia laisvės kainą, jaučia stipresnę meilę Lietuvai.
„Mūsų patriotiškumo, pilietiškumo jausmas dabar yra visiškai kitoks, stiprumo prasme, nes, kaip kalbėjome su dalyviais vakarais, tikrai kitaip suvoki, ką reiškia būti toli nuo tėvynės, ką reiškia būti Lietuvos piliečiu. Tą jausmą parsivežėme, jį turime savyje”, – kalbėjo dalyviai.
Ekspedicijos dalyvių entuziazmą palaikė ir vietos gyventojai. Išgirdę, ko į atkampų kraštą atvyko tokia didelė grupė žmonių, miestelių gyventojai sakydavo, kad ištremtų tautiečių kapų tvarkymas – „šventas reikalas”.
LiJOT istorinę ekspediciją į lietuvių trėmimų, masinių žudynių, koncentracijos stovyklų ir įkalinimo vietas Sibire surengė jau antrą kartą.
2006 metų vasarą ekspedicijos dalyviai aplankė lietuvių trėmimo vietas Komijos, Irkutsko, Tomsko ir Permės srityse.
Kelionių metu jaunimas tvarko trėmimų vietas, apleistas lietuvių kapines, susipažįsta su buvusiomis lietuvių tremtinių gyvenimo sąlygomis.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir hitlerinė Vokietija pasirašė Molotovo – Ribbentropo paktą – juo Lietuva atiteko Maskvai, vėliau buvo okupuota, o daugelis šviesiausių Lietuvos žmonių buvo ištremti į Sibirą ar priverstinai pasitraukė iš Lietuvos.
1940-1941 metais ir 1944-1953 metais sovietinių okupantų vykdytų trėmimų metu į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas iš Lietuvos buvo ištremta mažiausiai 29923 šeimų, nemažai žmonių mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų.