Dervišai sukosi sausakimšoje salėje

Šeštadienį į Nacionalinės filharmonijos didžiąją salę netilpo visi norėjusieji pamatyti svečių iš Turkijos pasirodymą – ritualinius Mevlevi Sema šokius.

Dvasinio tobulėjimo kelias

Besisukančio dervišo šokis, vadinamas Sema, yra neatskiriama Mevlevijos brolijos ritualų dalis. Ji taip pat artimai susijusi su turkų papročiais, istorija, tikėjimu ir kultūra. Sema simbolizuoja mistinę žmogaus dvasios kelionę per protą ir meilę į Tobulybę.

Mevlevijos brolija – asketiškas sufijų ordinas, įsikūręs 1273 metais Konijoje ir pamažu išplitęs po visą Osmanų imperiją. Dabar šios brolijos narių galima rasti daugelyje turkų bendruomenių visame pasaulyje. Vis dėlto aktyviausi ir žymiausi centrai tebėra išlikę Konijoje ir Stambule.

2005 metais Mevlevi Sema apeigas UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru, o šiemet Mevlevijos brolijos įkvėpėjui Mevlanai Džalialedinui Rumi ši organizacija suteikė garbės medalį ir 2007-uosius paskelbė jo metais.

Septynios šokio dalys

Dervišų ritualo tikslas – susilieti su Dievu. Septynios jo dalys simbolizuoja mistinį žmogaus dvasios kelią į Tobulybę. Kaip skelbia Mevlanos mokymas, tai yra tikras dvasios kelias į Dievą.

Šokdamas dervišas eina į Tiesą, tobulėja per meilę, pabėga nuo savo ego. Jis randa Tiesą, susilieja su Dievu ir grįžta iš šios dvasinės kelionės subrendęs bei patobulėjęs, kad mylėtų ir tarnautų visiems žmonėms.

Pirma šokio dalis prasideda malda už paskutinį pranašą Mohamedą, kuris simbolizuoja meilę, taip pat už visus prieš jį buvusius pranašus. Antra dalis – malda mušant būgnus. Šie ritmai skelbia amžiną dieviškąją tvarką. Trečią dalį sudaro instrumentinė improvizacija. Ji simbolizuoja įkvėpimą, kuris suteikia gyvybę visiems. Ketvirtoje dalyje dervišai skambant muzikai sveikina vienas kitą. Penktoji – šokis, susidedantis iš keturių sveikinimų. Šešta dalis – tai 115-ojo Korano skyriaus skaitymas. Jame sakoma, kad Dievas yra rytuose ir vakaruose, jis visa žinantis, regintis ir visur esantis. Septintoje dalyje, ceremonijos pabaigoje, meldžiamasi už visų išganytojų ir visų tikinčiųjų sielos ramybę.

Pasibaigus ritualui, kuris trunka beveik dvi valandas, dervišai tylomis grįžta į savo celes medituoti.

Neišvengia traumų

Kai dervišai mokosi suktis, norėdami pasiekti ekstazę, kiekvienas jų įsikala vinį į grindis ir atsistoja taip, kad vinis atsiduria tarp dviejų kojos pirštų. Neretai tokios repeticijos baigiasi tarpupirščių kraujavimu. Galvos apdangalai, kuriuos nešioja dervišai, turi ir praktinės naudos – padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Turkijoje kalbama, kad dervišų pasirodymus turistams ir vietos gyventojams dažnai rengia ne tik šiam judėjimui priklausantys asmenys, bet ir mėgėjai. Tuo metu tikrų Mevlanos mokymo sekėjų ritualiniai šokiai rodomi rečiau ir yra brangesni.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.