Užkaitęs infliacijos variklis jau verčia nerimauti ir samdomus darbuotojus, ir darbdavius. Darbuotojai reikalauja vis didesnių atlyginimų, nes pragyvenimas kasdien brangsta. Įmonių išlaidoms didėjant visos kainos kyla toliau ir, kaip spėjama, kils vis sparčiau. Taip įsisukęs užburtas ratas kaitina šalies ekonomiką.
Lietuvoje prekės ir paslaugos rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, pabrangs 0,3 procento. Tai liūdnai prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Tačiau, ekspertų nuomone, realu, kad kainos kils dar labiau, kaip atsitiko ir liepos mėnesį, kai buvo prognozuota 0,4 proc. infliacija, o iš tikrųjų ji siekė 0,7 procento. Pavyzdžiui, vien šviežios morkos ir burokėliai šį mėnesį brangesni beveik 20 procentų.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo 4,4 proc., o metinė – jau 5,1 procento. Ekonomistai tokį kainų šuolį priskiria pasaulinėms maisto kainų didėjimo tendencijoms ir teigia, jog rudeniop pieno, mėsos, grūdų, miltų, daržovių ir kitų žemės ūkio produktų kainos toliau kils. Liepą mėsa ir jos produktai jau pabrango 2,3 proc., duonos gaminiai – 1,7 proc., pieno – beveik procentu, o aliejus, sviestas ir kiti riebalai – po 1,6 procento. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius vidutinė pieno supirkimo kaina pakilo 6,7 proc., o liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, – net 14,8 procento. Taigi pieno produktai parduotuvėse brangsta beveik kasdien.
Didėja ne tik maisto, bet ir vandens, taip pat dujų, malkų ir kitokio kuro, transporto paslaugų, poilsio ir kultūros grupės paslaugų kainos. Tai verčia gyventojus nerimauti. Žmonės visose veiklos srityse jau tikisi ir prašo vis labiau didinti atlyginimus – taigi darbo jėga brangsta bene labiausiai. Į prognozes, kad kitais metais dešimtadaliu gali kilti darbo užmokestis, su nerimu žvelgia šalies darbdaviai.
Kainų rodyklės – į viršų
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Mindaugas Kuklierius LŽ teigė, jog kainų didėjimas – natūralus dalykas. Didelė tikimybė, kad jos ir toliau kils. „Tai lems didėjančios išlaidos energetikos srityje, keliamas darbo užmokestis, saugos reikalavimai, utilizavimas”, – vardijo M.Kuklierius.
Pašnekovas minėjo, kad prognozuoti, kokiu mastu didės savikaina, esą sunku. „Tai priklausys nuo konkrečios bendrovės strategijos. Jei įmonė turi rezervų, ji mažesniu mastu turėtų branginti produkciją, bet jei nėra išsaugojusi jokių rezervų, trauktis neturės kur – bus priversta kelti kainas”, – sakė jis.
Atitinkamai turėtų brangti ir žaliavos supirkimas. Pasak M.Kuklieriaus, rinkoje tai galėtų būti juntama po metų. „Išvežama daug veršelių, ims trūkti jautienos žaliavos. Teks jos įsivežti iš svetur”, – aiškino asociacijos prezidentas.
AB „Krekenavos agrofirma” komercijos direktorius Valdas Šarūnas LŽ tvirtino, kad kai kurios įmonės jau pabrangino produkciją. „Šiuo metu peržiūrime kainas. Kiek procentų turėtų brangti gaminiai, sunku pasakyti. Matysime, kokios tendencijos vyraus rinkoje. Šviežios mėsos produktų kainos peržiūrimos kas savaitę. Neseniai jos pakilo. Tačiau rūkytų gaminių sezonas artėja į pabaigą. Jie brango anksčiau”, – dėstė pašnekovas.
Anot V.Šarūno, veršienos kainos kol kas nesikeičia. Jos, kaip prognozuojama, didės vėliau, nes rinkoje tikrai gali būti juntamas šios žaliavos stygius: „Daug veršelių išvežama dėl to, kad veikianti sistema neskatina mėsinės galvijininkystės. Mažinamos ES subsidijos. Labiau apsimoka parduoti veršelį, nei auginti jautį. Gyvulių augintojai dėl mažų supirkimo kainų kaltina mus, bet perdirbėjai – tik produktų pirkėjų ir gyvulių augintojų tarpininkai.”
Pasak pašnekovo, mėsos perdirbėjai priversti kelti produkcijos kainą dėl pabrangusios darbo jėgos ir žaliavos. „Jei žaliavos kaina nelabai keičiasi, nepuolame branginti produkcijos. Už kilogramą skerdienos perdirbėjai dabar moka 5,40-5,45 lito. Tačiau labai jaučiamas darbo jėgos stygius, brangsta energetikos resursai”, – tvirtino V.Šarūnas.
Šuolis degalinėse
Birželio mėnesį pakilusios pasaulinės naftos kainos turėjo tiesioginės įtakos kitų prekių kainoms.
Lietuvoje per savaitę smarkiai pabrango degalai. Penktadienį Vilniaus „LUKoil” degalinėse litras 95 markės benzino kainavo 3,13 lito, litras dyzelino – 3,05 lito. „Statoil” degalinėse už litrą populiariausio benzino reikėjo mokėti 3,16 lito, dyzelino – 3,08 lito. Bendrovės „Mažeikių nafta” prekybos namai degalų kainas padidino po praėjusio savaitgalio.
Populiariausias 95 markės benzinas Lietuvos didmeninėje rinkoje per savaitę pabrango 56 litais, o dyzelinas – beveik triskart mažiau. Benzino kaina Mažeikių terminale rugpjūčio 17 dieną, palyginti su rugpjūčio 10-ąja, pabrango 56,31 lito už toną – nuo 3691,28 iki 3747,59 lito. Tuo metu dyzelino kaina lyginamuoju laikotarpiu šoktelėjo 19,78 lito, iki 3222,17 lito už toną.
Taip brangstantys degalai daro dar didesnį spaudimą kelti kainas ir didina verslo išlaidas.
Darbo jėga – brangiausia
Lietuva artinasi prie ES kainų – to siekiama sąmoningai. Taip mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
„Atlyginimai kai kuriose srityse pasiekė europinius, o produktų kainos dar nepasiekė, todėl jos kils”, – LŽ aiškino pašnekovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad darbo našumo didėjimas, kuris įskaičiuojamas į bendrąjį šalies vidaus produktą, mūsų šalyje nėra proporcingas atlyginimų kilimui, kaip turėtų būti stabilioje rinkoje.
„Prognozės dėl darbo užmokesčio didėjimo dešimtadaliu ne tik baugina, bet net labai gąsdina darbdavius. Atlyginimai gali būti formuojami tiek iš vidinių, tiek iš išorinių įmonės resursų. Šiandien akivaizdu tai, jog algų didėjimas pralenkia dalies įmonių darbo našumą. Žinoma, kai kurios užsienio kapitalo bendrovės, kuriose darbo našumas didelis, ko gero, prognozavo, kad po kelerių metų atlyginimai kils. Tačiau didelė dalis įmonių neturi vidinių resursų, todėl yra priverstos tai daryti iš išorinių – bankų paskolų”, – baimės priežastis LŽ dėstė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas.
Darbo jėgos neišlaikys
Realu, kad Lietuvoje bendrovės neturės iš ko padengti įsipareigojimų darbuotojams. „Tik dalis įmonių gauna didesnį kaip 30 proc. pelną, o mažų įmonių pelnas siekia vos 2-5 procentus. Kalbant apie bendrą ekonominį vidurkį mus gąsdina tai, jog darbo rinka reikalaus didinti atlyginimus”, – teigė jis.
D.Arlausko žodžiais, yra įmonių, kurios turi galimybių didinti gamybos apimtį. Jos išsiurbia kvalifikuotus darbuotojus iš tokių vietų, kuriose nėra galimybių didinti apimties, o darbuotojų poreikis atsiranda didinant gamybos apimtį.
„Įmonės priverstos darbuotojams mokėti tiek, kiek reikalauja darbo rinka”, – minėjo jis. Pašnekovas taip pat teigė pastebintis, kad socialiniai ekonominiai netolygumai tarp šalies regionų ne mažėja, o didėja.
„Tokių regionų kaip Tauragė, Alytus, Utena, Marijampolė, Telšiai įmonės neužtikrins darbuotojams atlyginimų, kuriuos formuoja rinka, tad jie bus siurbiami į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, nes ten šiuo metu algos 2-3 kartus didesnės. Pavyzdžiui, iš Skuodo darbdaviai žmones vežioja į Klaipėdą arba ten apgyvendina. Tačiau už būsto šildymą ir elektrą kai kuriuose iš minėtų regionų gyventojai moka daugiau negu Vilniuje ar Kaune”, – kalbėjo D.Arlauskas.
Mažas nedarbo procentas Lietuvoje inerciškai skatina kelti darbuotojams tlyginimus. „Pastebime, kad kai kurie žmonės prisiklauso, jog statybose mokama 8-9 tūkst. litų, ir atėję reikalauja tokių didelių algų. Tačiau natūralu, jog kai kuriuose regionuose įmonės negali pasiūlyti tokių atlyginimų”, – mano LVDK generalinis direktorius.