Kauno LEZ kuriasi modernūs logistikos sandėliai

Šią vasarą kelios žinomos šalies bendrovės pasirinko moderniausią logistikos būdą – produkcijos tiekimą perkėlė į centralizuotus sandėlius netoli laikinosios sostinės esančioje laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

Ekspertai sako, kad pasirinktas modelis – centralizuoti sandėliai – pasiteisino tiek pasauliniu, tiek vietos mastu.

Šiandien logistika nebėra tik transportavimo, prekių judėjimo ir jų laikymo sandėlyje veiklos rūšis. Ji aprėpia ir tokias verslo sritis kaip rinkodara, apskaita, informacinės technologijos, klientų aptarnavimas ir kita.

„Akivaizdžiai matyti, kad valdyti vieną centralizuotą sandėlį yra paprasčiau, bendrovė tiesiog turi pasirinkti tinkamą santykį tarp transporto ir sandėliavimo išlaidų”, – sakė LŽ konsultavę specialistai.

Jų tvirtinimu, Kauno laisvosios ekonominės zonos pranašumas akivaizdus – ji įsikūrusi beveik Lietuvos centre.

Knygos – iš centro

Didžiausios knygų leidybos ir prekybos grupės Baltijos šalyse „Alma littera” įmonių grupė praėjusių metų lapkritį pasirašė sandėlių nuomos sutartį su logistikos centro „Kaunas Terminal” statytoja „YIT Kausta”. Nuo šių metų birželio knygas mokykloms, knygynams, bibliotekoms bei prekybos centrams bendrovė pradėjo tiekti iš A klasės „Kaunas Terminal” sandėlių. Čia „Alma litteros” įmonių grupė nuomoja 5000 kv. metrų.

Vis dėlto įkurtuvės nebuvo sklandžios. Kai kurie knygynai, gaunantys knygas iš šios grupės, vidurvasarį buvo susirūpinę: iki birželio vidurio leidykla „Šviesa” visada knygas veždavo reguliariai ir tiek, kiek buvo užsakoma. Tačiau kai persikėlė į naują sandėlį, atvežimas visiškai pakriko: į knygynus kurį laiką buvo tiekiama nereguliariai, nebebuvo atvežama tiek knygų, kiek užsakoma. Dėl to knygynuose kai kurių populiarių knygų vasaros viduryje neliko. Pardavėjai neslėpė, kad kai kurių knygų neturi, nežino kada turės ir netgi užsimindavo pirkėjams, kad „sandėliui iškilo šiokių tokių problemų”. Iš perkamiausių „Šviesos” knygų kurį laiką trūko „Šimtas metų vienatvės”, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija”, „Stiklo karoliukų žaidimas”, kai kurių kitų.

Knygynai stebėjosi, kad „Šviesos” pristatymas tapo labai mažas ir visiškai nereguliarus, – to anksčiau niekada nėra buvę.

„Kokių nors didelių nutikimų nebuvo, jei ir buvo sutrikimų, tai greičiausiai būtent birželį, keičiant logistikos ir sandėliavimo vietą. O šiaip aš įsitikinęs, kad šis mūsų grupės žingsnis leis optimizuoti knygų pristatymą mūsų partneriams bei patenkinti Lietuvos leidėjų distribucijos poreikius”, – LŽ sakė „Alma litteros” įmonių grupės vadovas Arvydas Andrijauskas.

Anot jo, jų versle operatyvus ir efektyvus logistikos valdymas turi didžiulę reikšmę, todėl ir buvo pasirinkti aukščiausios klasės sandėliai, atitinkantys visus ES standartus ir esantys Lietuvos viduryje.

Didžiausią Baltijos šalių knygų leidybos ir prekybos įmonių grupę „Alma littera” sudaro leidyklos „Alma littera” ir „Šviesa”, knygynų tinklas „Pegasas” bei vienintelis oficialus Knygų klubas Lietuvoje.

Nuomininkų daugėja

„Alma Littera” buvo antrasis bendovės „Kaunas Terminal” nuomininkas. Pirmoji 2006 metų spalį 10 metų nuomos sutartį pasirašė didžiausios Suomijos logistikos paslaugų tiekėjos „Finland Post Logistics” antrinė bendrovė Lietuvoje „Combifragt Lietuva”. Suomiai nuomoja 13 tūkst. kv. metrų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos centrinį prekių tiekimo sandėlį čia atidarė kilimais ir kitomis interjero apdailos medžiagomis prekiaujanti UAB „Dubingiai”. Žinoma bendrovė išsinuomojo 2,5 tūkst. kv. metrų sandėlio ir 235 kv. metrų biuro patalpas.

Iš naujų sandėlių Kauno LEZ „Dubingiai” ketina tiekti įvairias interjero prekes į prekybos vietas visoje Lietuvoje.

Kaip LŽ sakė laikinai bendrovės direktoriaus pareigas einanti Audronė Genytė-Almvik, iki šiol veikę sandėliai bus uždaryti.

„Jokių abejonių, kaip ir neigiamų atsiliepimų, nesame girdėję. Mes įsikūrėme sėkmingai”, – tvirtino A.Genytė-Almvik.

Paklausta, ar teko girdėti kolegų nusiskundimų dėl persikėlus į LEZ’ą kilusių problemų, verslininkė teigė nieko panašaus negirdėjusi ir pasitikinti savo bendrovės specialistų kvalifikacija.

Planai – plėtra

Didžiausio šalyje Europos Sąjungos standartus atitinkančio sandėlių su biurais terminalo, kurį stato AB „YIT Kausta”, bendras plotas maždaug 30 tūkst. kv. metrų. Pirmąjį logistikos terminalo plėtros etapą ji planuoja baigti šiemet, o vėliau kompleksą papildomame 4,4 ha žemės sklype vystyti pagal konkrečius nuomininkų poreikius. Tuomet „Kaunas Terminal” sudarys per 50 tūkst. kv. metrų patalpos.

Metų pradžioje nekilnojamojo turto fondas „Genesta Property Nordic” nupirko bendrovės „YIT Kausta” vystomą ir statomą logistikos centrą „Kaunas Terminal”. Naujasis partneris šiame projekte atlieka finansinio investuotojo vaidmenį. Sandorio vertė – 50 mln. litų. Pasak fondo atstovo Fredrico Helmfrido, „Kaunas Terminal” turi potencialo tapti moderniausiu logistikos centru Baltijos šalyse.

Pati naujausia tendencija rodo, kad Kauno LEZ daugėja įmonių, kurios čia nori ne tik nuomotis patalpas, bet ir pradėti gamybą, statyti savo cechus ar biurų pastatus.

Bendrovė „Axis industries” pasiryžo čia investuoti 70 mln. litų. Į šimtuką pelningiausiai dirbančių šalies įmonių įeinanti „Axis industris” Kauno LEZ statys gamybos ir administracines patalpas. Apie ketinimus kurtis Kauno LEZ jau skelbia Skandinavijos bei Austrijos kompanijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Kauno LEZ kuriasi modernūs logistikos sandėliai"

  1. Manau įmonių , kurios čia nori ne tik čia nuomotis patalpas, pradėti gamybą, statyti savo cechus, biurų pastatus su laiku vis tik daugės.

  2. Ivevi

    Visam šiam procesui it sistemos tikrai gan daug gelbėja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.