Per paskutinį penkmetį Jūrų perkėlos terminale Klaipėdoje krovinių, keltų ir keleivių kone padvigubėjo, o uosto teritorija neprasiplėtė nė metru.
Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) Jūrų perkėlos terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko, Klaipėdą jūrų linijomis su užsienio uostais jungiančios laivybos kompanijos, „DFDS Lisco” ir „Scandline”, šiuo metu ieško papildomų keltų populiariausiems maršrutams į Kylį (Vokietija), Karlshamną (Švedija), Arhusą bei Aabenrą (Danija). Šeši keltai šiuo metu plaukioja pilnutėliai.
Kai kuriomis savaitės dienomis, kai kelių valandų skirtumu atplaukia ir išplaukia trys keltai, perkėla būna taip prigrūsta lengvųjų ir krovininių automobilių, turistinių namelių ant ratų, autobusų ir žemės ūkio technikos, kad į spūstį patekę vairuotojai ima nerimauti, ar suspės į laivą. Tai kuria nervingą šurmulį.
Kartais perkėloje pasirodo ir neįprastų ekipažų – arklių kinkinių. Dengtais vežimais keliaujančios užsieniečių šeimos, propaguojančios suartėjimo su gamta idėją, kelia rūpesčių už keltų pakrovą atsakingiems darbuotojams.
Keltai pilnutėliai
Šiemet per 7 mėnesius Jūrų perkėlos terminale pakrauta ir iškrauta 112 022 vienetai ratinės technikos. Keltai gabeno per 120 tūkstančių keleivių. Tai beveik penktadaliu, atitinkamai 18 ir 20 tūkstančių, daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Praėjęs liepos mėnuo per visą Ro-Ro terminalo istoriją pasiekė rekordą – transporto priemonių kelta 19 549 vienetai, žmonių – 26 643.
Sustačius į eilę visą techniką, kurią vienu metu paima šeši į Klaipėdą plaukiantys keltai, susidarytų, V.Grigalausko teigimu, 16 kilometrų eilė. Kitąmet, padaugėjus keltų, keltų krovos apyvarta turėtų išaugti iki 50 procentų. Šiuo metu statomas 8000 kvadratinių metrų ploto sandėlis, todėl pirmąją jo pusę atidarius 2008 metų vasarą iš Švedijos ir Vokietijos gabenamo popieriaus apyvarta neabejotinai išaugs.
Išeitys, kol Klaipėdoje bus statomas naujas keleivių terminalas, o tai truks mažiausiai trejus metus, V.Grigalausko manymu, galimos tik dvi: trumpinti leistiną 3 parų vilkikų stovėjimo perkėloje laiką iki 24 valandų ir plėsti aikštelių plotą griaunant statinius.
Būtina ir nauja įvažiavimo į keltus vieta. Tačiau imtis naujų projektų uosto teritorijos nuomininkai nepajėgūs be žemės savininko – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – paramos ir veiksmų.
Didins pralaidumą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas tikina, kad Jūrų perkėlos prieigas ir privažiavimo kelius direkcija sutvarkys per artimiausius porą metų.
„Esame parengę išvažiavimo iš perkėlos platinimo projektą, organizavome konkursą, šiomis dienomis paskelbsime rangovą. Nuo
150-osios uosto krantinės bus lengviau paskirstyti keleivių srautą. Nagrinėjame ir kitą „Klasco” prašymą – uždaryti dabartinį įvažiavimą į perkėlą, o naują daryti greta išvažiavimo už geležinkelio, įrengiant penkių juostų kelią. Kitas darbas – Perkėlos ir Kairių gatvių rekonstrukcija nuo Vilhelmo kanalo iki tilto per geležinkelį, numatant abiejų gatvių vienos ar dviejų lygių jungtį, kad iš Jūrų perkėlos terminalo būtų galima privažiuoti prie muitinės. Susisiekimo ministro įsakymu lėšos šiam projektui skirtos iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Mes esame paskelbę konkursą projektavimo darbams. Tikėtina, kad gatvių vaizdas pasikeis 2009 metų pirmąjį pusmetį. Tačiau geležinkelio tiltas – miesto dalis. Suprantu, kad savivaldybei trūksta lėšų, bet ir mums visiems darbams jų neužtenka”, – sakė A.Kamarauskas.
Kitas „Klasco” primygtinis prašymas uosto direkcijai – įrengti reguliuojamą keltų rampą prie 150-osios krantinės, kad ten būtų galima priimti kelis įvairių tipų laivus. Tinkama rampa sutrumpintų automobilių įvažiavimo ir išvažiavimo laiką.
„Esame pateikę duomenis Susisiekimo ministerijai, tikimės gauti lėšų iš ES Jūrų greitkelių fondo, numatančio iki 20 proc. paramą. Tokiam įrenginiui reikėtų 5-6 mln. litų. Tačiau pasakyti tiksliai, kada tokia rampa perkėloje atsiras, tikrai nesiryžčiau”, – aiškino A.Kamarauskas.
Pasak jo, per artimiausius porą mėnesių direkcija numato tikslinti investicinių projektų iki 2010 metų programą. Gyvenimo tempas verčia uosto kompanijas nuolat koreguoti savo planus, todėl anksčiau rengta valstybės programa yra pasenusi.