Katastrofiškas automobilių stovėjimo vietų gyvenamųjų namų kiemuose trūkumas sprendžiamas „natūralios atrankos” būdu – mašinos vis dažniau paliekamos prekybos centrų aikštelėse.
Nors dauguma prekybos centrų atstovų sako, kad tai tėra sezoninė problema, yra ir tokių, kurie gali imtis priemonių prieš aplinkinių namų gyventojų transporto stovėjimą pirkėjams skirtose vietose.
Klaipėdos „Akropolio” planuose – įvažiavimo į aikštelę užtvėrimas nakčiai. Kol kas neaišku, ar tokie planai patiks Savivaldybei – jos Saugaus eismo komisija kito prekybos centrui, kuriame įsikūrusi parduotuvė „IKI Draugystė”, neleido įrengti net paprasčiausių automobilių stovėjimo laiką ribojančių ženklų.
Blogiau – žiemą ir… prieš rinkimus
„Žinoma, aikštelėse netrūksta aplinkinių gyventojų automobilių, bet ką daryti, jei nėra vietų, kur juos palikti? Net jei ir yra ženklai, ribojantys stovėjimo laiką, niekas jų nepaiso”, – sako „Rimi Lietuva” atstovė spaudai Raminta Česnulienė.
Anot jos, daugiau rūpesčių dėl gyventojų automobilių turima žiemą, kai prekybos centrui reikia valyti sniegą nuo aikštelių. O prieš paskutinius savivaldybių rinkimus buvo iškilusi ir „politinė” problema.
„Prie „Hyper Market” Vilniuje viena politinė partija pastatė ir ilgai laikė automobilį su agitacine medžiaga. Teko kovoti su jais, mat mes neagituojame už vieną ar kitą politinę jėgą. Be to, jie ir patys taip nusižengė įstatymui”, – pasakojo R. Česnulienė.
Klientai suka kitur
Klaipėdoje – žemiškesnės problemos.
„Prašėme riboti automobilių stovėjimo laiką mūsų aikštelėje. Savivaldybė tokio ženklo įrengti neleido – Saugaus eismo komisija motyvavo, esą visuomenė irgi turi teisę naudotis ta aikštele.
O kaip mūsų klientai, kur jiems palikti mašinas? Dabar jie skundžiasi: „Važiuojame pro šalį, matome – jūsų aikštelė pilna, todėl net nesustojame.” Krenta apyvarta”, – „Autosalonui” skundėsi prekybos centro, kuriame įsikūrusi parduotuvė „IKI Draugystė”, viena savininkų Nadežda Raguckaja.
Anot jos, prekybos centras savo lėšomis įrengė šią aikštelę, prižiūri ją, moka žemės nuomos ir kitokius mokesčius,
Verslininkė stebisi, kad kitoje parduotuvės pusėje yra apšviesta ir naujai išasfaltuota aikštelė, tačiau ja žmonės nesinaudoja: „Matyt, kiekvienas nori laikyti automobilį po savo langais.”
Šiam centrui aplinkinių namų gyventojų transportas kelia ir daugiau rūpesčių – ant šaligatvio palikti automobiliai trukdo pravažiuoti prekes atvežantiems sunkvežimiams. Nepaisant to, įrengti stovėjimą šioje vietoje draudžiančio ženklo Savivaldybė taip pat neleido.
Užrakins nakčiai?
„Nepaisant mūsų aikštelės dydžio, joje klientams kartais pritrūksta vietų”, – sako uostamiesčio „Akropolio” valdytojas Ovidijus Zibalis.
Jo nuomone, mašinas šio prekybos ir pramogų centro pašonėje palieka dideliais kiemais nepasižyminčios kaimyninės Kauno gatvės gyventojai, o dėl to esą kyla nepatogumų „Akropolio” klientams. Žiemą, kaip ir kitur, gyventojų automobiliai kelia problemų valant sniegą.
Neretai čia mašinos paliekamos ir ilgesniam laikui.
„Per praeitus metus buvo pora atvejų, kai kvietėme policiją ir prašėme patraukti čia paliktus apleistus automobilius”, – teigė O. Zibalis.
Jo teigimu, ateityje ketinama imtis svarstyti planus nakčiai užtverti įvažiavimą į „Akropolio” aikšteles. „Kol kas – tai tik planai. Kitas variantas – riboti stovėjimo laiką ženklais”, – teigė valdytojas.
Tiesa, ženklai nesąs efektyvus būdas – pasak „IKI” komunikacijos direktoriaus Tomo Vaišvilos, stebėti kiekvieno automobilio stovėjimo laiką nėra galimybės.
„Nesame detektyvai. Tačiau jei koks nors automobilis stovi ilgą laiką, pavyzdžiui, kelis mėnesius, kreipiamės į policiją, ir mašina nutempiama”, – „Autosalonui” sakė jis.
Sprendimo būdas – pinigai?
„Jei aikštelė nėra uždaryta ar stovėjimas ribojamas ženklais, žmonės statyti automobilius prie parduotuvių turi visą teisę. Čia palikti mašinas eismo saugumo požiūriu yra daug geriau nei važiuojamojoje gatvių dalyje”, – įsitikinęs Alvydas Katkauskas, Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas.
Jo teigimu, prekybos centrų aikštelių uždarymas nakčiai galėtų prieštarauti Savivaldybės politikai.
„Juk kai kuriais atvejais sutartyse su žemės nuomininkais miestas reikalaudavo, kad būtų įrengtas tam tikras vietų automobiliams skaičius – ne tik parduotuvių klientų, bet ir gyventojų transportui”, – priminė pareigūnas.
Pasak A. Katkausko, nesutarimus tarp prekybos centrų ir ratuotų gyventojų galėtų išspręsti pinigai.
„Išeitis galėtų būti tokia – žmogus moka tam tikrą mokestį parduotuvei už konkrečią vietą ir joje laiko automobilį. Tada gerai visiems – prekybos centras gauna pinigų, žmogus – stovėjimo vietą, beje, stebimą vaizdo kameromis, kartu saugiau būna ir gatvėse”, – mano viršininkas.