Pasirodo, jog būta Žemėje keturkojų gyvūnų, vaikščiojusių… dviem kojomis. Tai buvo patys pirmieji stuburiniai gyvūnai, kurių liekanų rasta atliekant kasinėjimus Tiuringijoje (Vokietija).
Tokių dvikojų bėgikų liekanos mokslininkams pateikė dar vieną įdomią istoriją apie stuburinių gyvūnų evoliuciją.
Suakmenėję tokių dvikojų gyvūnų skeletai rodo, kad jų pėdos nebuvo ilgos – tik apie 26 cm.
Tačiau nustatyta, kad jie galėjo gana greitai eiti dviem kojomis, nors turėjo keturias.
Tikriausiai jie vaikščiojo daugiau užpakalinių kojų pirštais. Kūno korpusą šis padaras laikė tiesų, bet vaikščiojo krypuodamas. Jo bėgančio laikysena buvo panaši į palinkusio į priekį žmogaus stovėseną.
Kaip pažymėjo paleontologas Tomas Martensas iš Gotos miesto Gamtos muziejaus (būtent jis kartu su mokslininku iš Amerikos ir aptiko tokio gyvūno skeletą Tiuringijoje), stebino gana ilga, palyginti su liemeniu, gyvūno uodega.
Ji, mokslininkų nuomone, gyvūnui galėjo tarnauti kaip vairas bėgant nuo persekiotojų arba šiaip greitai vaikščiojant.
Po ilgų tyrinėjimų, kuriuose dalyvavo ir JAV bei Kanados mokslininkai, buvo nustatyta, kad tas skeletas priklauso pačiam seniausiam stuburiniam sausumos gyvūnui, primityvių roplių grupės atstovui.
Tai iki šiol dar neaptikto padaro liekanos. Jis gavo ir savo lotynišką pavadinimą – „eudibamus cursoris”.
Tačiau, kaip spėjama, „eudibamus” nėra tiesioginiai vėliau išsivysčiusių roplių pirmtakai, nors dinozaurų kūno laikysena buvo panaši į jų.
„Tai puikus radinys, liudijantis apie roplių milijonų metų evoliuciją, kuri vyko keliais etapais”,- sakė mokslininkas Robertas Reižas iš Toronto universiteto (Kanada).
„Eudibamus”, vaikščiodamas lėtai, naudojosi visomis keturiomis kojomis, tačiau ir tuomet jo kūno laikysena skyrėsi nuo kitų keturkojų roplių, kurių galūnės judant būdavo sulenktos. Jo kūno padėtis tarytum buvo paruošta greitam bėgimui dviem kojomis.
Radinio, sulaukusio didelio mokslininkų susidomėjimo, vieta – ne atsitiktinė. Turistų taip mėgstamas miškais apaugęs Tiuringijos kalnų masyvas, anot mokslininkų, laikomas „svarbiu langu į tolimą praeitį”.
Ta vietovė intensyviai tyrinėjama daugiau nei 30 metų.
Paieškos davė puikių rezultatų: pavyzdžiui, Bromarkere jau surasta daugiau nei 36 rūšių seniausių dinozaurų skeletų. Nustatyta, kad jie gyveno maždaug prieš 290 milijonų metų!
Ir dar vienas įdomus faktas ne tik „eudibamus” istorijoje: tos Tiuringijoje rasto gyvūno liekanos labai panašios į rastas Amerikoje, Uolėtajame kalnyne.
O tai, mokslininkų nuomone, – dar vienas įrodymas, jog kadaise Europos ir Amerikos žemynai buvo susijungę.