Įsisiūbavus viešiems svarstymams dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisija) vadovo ir jos narių skyrimo naujai penkerių metų kadencijai bei nuo balandžio taip ir nesulaukiant prezidento dekreto, į diskusijas įsitraukė ir Seimo narys konservatorius Jurgis Razma. Jis iš viso siūlo keisti šios Komisijos skyrimo tvarką.
Parlamentaro nuomone, reikia keisti Energetikos įstatymo atitinkamą straipsnį ir juo nustatyti, kad Komisiją sudaro po vieną Konkurencijos tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovą, Vyriausybės teikimu paskirtas narys ir vienas iš vartotojų gynimo asociacijų pasiūlytų kandidatų. Kaip ir iki šiol Komisijos pirmininką ir keturis narius skirtų prezidentas penkeriems metams.
Dabar Komisijos pirmininką ir keturis jos narius prezidentui teikia premjeras pritariant Ūkio ministerijai. Iki šiol dvi kadencijas Komisijai pirmininkavo nemažai premjero Gedimino Kirkilo kritikos sulaukęs Vidmantas Jankauskas, kuris dar vienam penkmečiui į įtakingą postą nesiūlomas. Į šią pareigybę premjeras siūlo „Lietuvos energijos” Branduolinės energetikos departamento direktoriaus pavaduotoją Darių Čelediną, tačiau jis neįtinka prezidentui ir daliai vartotojų gynimo organizacijų.
J. Razmos nuomone, Lietuvos Konstitucija skelbia, kad „valstybė gina vartotojų interesus”. Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kaip monopolinių ūkio šakų reguliavimo institucijai, tenka šios užduoties įgyvendinimo funkcija energetikos, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo kainodaros bei kainų kontrolės srityse. Tačiau susirūpinimą kelia, kad dėl dabartinės Komisijos formavimo tvarkos ji gali tapti energetikos monopolijų proteguotoja, o ne vartotojų interesų gynėja, jeigu „atitinkamos interesų grupės padarys reikiamą įtaką vienasmenio komisijos narių teikimo teisę turinčiam ministrui pirmininkui”.
Kertiniu principu formuojant kainų kontrolės instituciją, anot parlamentaro, turėtų būti jos nepriklausomumo nuo reguliuojamo verslo užtikrinimas. Pasirenkant kandidatus į Komisiją kriterijumi turėtų būti kvalifikacija bei patirtis reguliavimo sferoje.
Nepaisant žiniasklaidoje esančios kritikos, J. Razmos teigimu, premjeras Komisijos pirmininku siūlo asmenį, kuris prieš tai yra dirbęs Komisijos reguliavimo sferon patenkančiose įmonėse, be to, jis viešai prisipažįsta, kad dar tik ruošiasi pasimokyti reguliavimo amato.
Papildoma garantija prieš verslo grupuočių galimą įtaką būtų dalies Kainų komisijos narių (dviejų ar bent vieno) skyrimas iš vartotojų interesams atstovaujančių organizacijų pasirinktų kandidatų. Tokios nuostatos atitiktų ir Europos Komisijos rekomendacijas dėl nepriklausomumo principo įgyvendinimo.
Iš kitų privalumų keičiant Komisijos sudėties formavimą konservatorių atstovas įvardija kainodaros procedūrų skaidrumo garantiją, energijos tiekėjų kaštų kontrolės tobulinimą, greitesnį centralizuotos šilumos bei karšto vandens tiekimo, gamtinių dujų bei elektros energijos rinkų priežiūros problemų sprendimą. Pakeitimai leistų sumažinti ir korupcijos galimybes.
Be to, J. Razmos įsitikinimu, konkrečios kandidatūros jas teikiant ir tvirtinant turėtų būti plačiau apsvarstytos viešai.