Mirtį nešančios vandenynų žuvys

Siaubo filmai padeda žmonėms sužinoti apie pavojingus vandens gyvūnus – kraugeriškus baltuosius ryklius, milžiniškus banginius, agresyvius Nilo krokodilus, piranijas.

Nesišlapink Amazonėje

Prie Amazonės gyvenantys indėnai nuo vaikystės žino, jog negalima šlapintis įbridus į upę. Tai ne prietarai ar religiniai papročiai. Pavojų sukelia labai mažutės – vos 2-3 milimetrų žuvelės šamiukai kandira.

Jie parazituoja stambesnių žuvų kraujyje. Šamiukai orientuojasi pagal žiaunų skleidžiamą amoniako kvapą. Žuvims kvėpuojant, per žiaunas jie patenka į vidų, apsigyvena kraujyje. Prasideda ilgai trunkanti kankynė.

Tą patį žuvelė padaro ir žmogui. Šlapimo amoniaku vilioja šį parazitą. Žmogus net nepajunta, kaip ta žuvelė patenka į genitalijas ir įsiskverbia į kraujotakos sistemą, minta krauju ir dauginasi. Patekęs į vidų šamiukas išsipučia ir kelis kartus padidėja. Iškrapštyti jį galima tik atlikus operaciją. Blogiausia, kad chirurgas negali garantuoti, jog operuojant bus išsaugotos lytinio organo funkcijos.

Japonų delikatesas

Greitesnės mirties sulauks žmogus, suvalgęs netinkamai paruošto, žuvies fugu patiekalo, kurį japonai vadina sasimi.

Tinkamą patiekalą iš šios stipriai nuodingos žuvies sugeba pagaminti tik specialų mokslą įgiję ir to daugiau nei dvejus metus mokęsi kulinarai.

Viena žuvis fugu turi tiek nuodų, kad jų pakaktų 20-30 žmonių. Apsinuodiję žmonės miršta baisiai kentėdami. Nuodai yra visame žuvies kūne: kepenyse, kraujuje, žarnyne ir net odoje. Kol kas nėra ir efektyvaus priešnuodžio.

Tačiau japonai šios žuvies kasmet maistui naudoja apie pusantro tūkstančio tonų.

Kartais patiekalus rizikuodami gamina savamoksliai. Viduramžiais virėjui, norinčiam gauti meistro vardą, reikėdavo pagaminti patiekalą iš fugu ir… pačiam jį suvalgyti. Likęs gyvas, gaudavo teisę gaminti maistą iš fugu.

Nepaisant griežtos kontrolės, XVI amžiuje nuo šios žuvies nuodų mirdavo daugiau žmonių nei jų žūdavo tarpusavio karuose. Tuomet Japonijos valdovas Toetomi Chidejesi uždraudė vartoti fugu maistui. Draudimas buvo panaikintas tik XX a pradžioje. Tačiau kai 1958 metais nuo netinkamai paruošto sasimi mirė net 175 žmonės, specialistų kulinarų paruošimas šalyje buvo smarkiai sugriežtintas. Iki šių dienų išliko aktualūs senųjų Japonijos samurajų kodekso punktai, kurie reikalauja, kad virėjas, dėl kurio netinkamai paruošto patiekalo mirė žmogus, pats padarytų charakiri – persipjautų vidurius.

Plaukia pirmyn uodega

Žuvys fugu dar vadinamos aštriapilvėmis arba net žuvimis – šunimis, nors jų forma į šuns nepanaši. Jos – tikras vandenynų spalvingas papuošalas. Mėlynos juostos viršuje ir balta papilvė daro jas ryškias, spalvingas, žavias.

Fugu neturi žvynų, bet apačioje jos kūnas yra apaugęs dygliais, kurie primena švitrinį popierių. Šių žuvų burna nedidėlė, bet pilna neproporcingai stambių, panašių į žmogaus, aštrių dantų. Jais fugu be vargo pragraužia krabų šarvus, nukanda žvejų kabliukus, o neatsargiam gali nukąsti ir pirštą.

Pavojaus atveju žuvis-šuo tuoj pat išsipučia, darosi panaši į futbolo kamuolį. Plaukioja aštriapilvė negreitai, bet užtat sugeba plaukti uodega pirmyn! Tai reta ypatybė vandens gyvūnui. Fugu veisiasi Atlante, Ramiajame vandenyne, taip pat kai kuriose didelėse upėse.

Nuodai gydo

Kodėl žmonės valgo tokią pavojingą žuvį? Kuo ji vilioja gurmanus?

Teigiama, kad kai kuriuos žmones vilioja žaidimai su mirtimi. Fugu nuodai – tetrodotoksinas net 50 kartų stipresni už kalio cianidą. Tačiau mažutės jų dozės, kurios lieka patiekale, sukelia nenusakomas narkotines euforijas. Be to, nuodas tetrodotoksinas, išmaningai dozuotas, vartojamas ir kaip vaistas. Juo gydoma skydliaukė, jis vartojamas kaip nuskausminamasis vaistas ligoniams, kurie serga vėžiu, raupais. Taip pat vartojamas sergantiems neuralgija, artritu, reumatu.

Prityręs virėjas privalo žinoti, kiek nuodų yra kiekvienoje šių žuvų dalyje, nes jie pasiskirstę nevienodai, kaip išdarinėti ir pa-ruošti šią žuvį.

Jos skonis gana patrauklus. Ruošdamas patiekalą virėjas taip pat turi atsižvelgti į kliento amžių, jo sveikatą. Nuodų patiekale gali būti palikta tiek, kad klientui būtų sukelta puiki nuotaika, o kartu jam padėtų atsikratyti kokio nors negalavimo, kurį tas nuodas šalina. Bet jei virėjas šiek tiek apsiriks – po šešių valandų jo klientas gali ir mirti.

Dryžuotasis zebras

Dar viena žuvis, su kuria nerekomenduojama susidurti plaukiotojams, – sparnuota dryžuotoji. Ji dėl savo išvaizdos dažnai vadinama zebru.

Ši žuvis nejudėdama styro kur nors koralų šešėlyje ant jūros dugno, lėtai mojuoja ilgais, puošniais, spindinčiais pelekais. Ją lengva palaikyti vandens augmenijos spalvota puokšte. Toks apsirikimas gali brangiai kainuoti.

Pajutusi pavojų sparnuotoji dryžė akies mirksniu iškiša savo aštrius, nuodingus dyglius. Nors ir nežymus bent vienas tokios adatos bakstelėjimas žmogui sukelia didelį skausmą. Jis gali prarasti sąmonę. Įdurta vieta sutinsta ir apmiršta. Skausmas pradeda šiek tiek mažėti po kelių valandų, o praeina tik po savaitės.

Jei nardytojui įsminga keli dygliai, jis gali iš karto netekti sąmonės, būti paralyžiuotas.

Pakartotinai įsidūręs sparnuotosios dygliais žmogus įgauna imunitetą. Tačiau tokių „bandymų“ geriau vengti.

Maskavimosi meistrė

Dar vienas sunkiai pastebimas ir labai klastingas tropinių vandenų gyventojas – karpuotoji žuvis. Šios apie 40 centimetrų ilgio žuvys tyko neatsargių plaukiotojų Raudonojoje jūroje, Indijos ir Ramiajame vandenynuose.

Jos yra atstumiančios – galva netaisyklingos formos, o burna ir akys nukreiptos į viršų. Šių žuvų oda minkšta, negraži – lyg padengta karpomis.

Išskirtinis šių žuvų požymis – sugebėjimas puikiai maskuotis aplinkoje. Jas labai sunku pastebėti net ir sekliame vandenyje.

Trumpos ir ilgos adatos, kuriomis apsiginklavusios šios žuvys, yra paslėptos nugaros pelekuose ir pasirodo tik juos palietus. Kai kurios adatos turi vageles, kaip gyvatės dantys. Jomis teka nuodai, kuriuos gamina specialios liaukos. Karpuotosios dygliai labai standūs, tvirti, jie gali pradurti net storus nardytojų kostiumų padus.

Šių žuvų nuodai žmonėms sukelia skausmą, nuo kurio galima net išprotėti, prarasti sąmonę. Įdūrimų vietose atsiranda skaudūs ištinimai, sutrinka kvėpavimas. Jei nebus suteikta pagalba – po penkių valandų žmogų gali ištikti koma.

Jei karpuotosios dūris pataiko į stambesnę kraujagyslę, mirtis gali ištikti dar anksčiau. Bet ir išgyvenusieji paprastai dar serga kelis mėnesius.

Šias nuodingas žuvis žmonės valgo Indijoje, Samoa saloje, Naujojoje Gvinėjoje. Prieš tai nulupama jų oda ir pašalinami mirtinų nuodų dygliai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.