Fantastiniais tempais brangstantys statybų darbai kiša koją bendrovės „Klaipėdos vanduo” įgyvendinam aplinkosauginiam projektui.
75 mln. litų įvertintas Europos Sąjungos (ES) remiamas projektas pabrango net 45 mln. litų. Pinigų užteks smarvę skleidžiančių Dumpių valymo įrengimų rekonstrukcijai, į juos jau baigiamos nutiesti spaudiminės linijos iš Klaipėdos ir Priekulės. Tačiau dėl lėšų stygiaus vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai Priekulėje bei Gargžduose gali sustoti.
Dumpiuose jau vyksta darbai
Klaipėdos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projekto vertė be pridėtinės vertės mokesčio siekė apie 75 mln. litų. Iš jų 63 proc. sudaro ES Sanglaudos fondo parama, 15 proc. – valstybės pinigai, o likusi dalis – „Klaipėdos vandens” lėšos.
Pasak šios įmonės vadovo Leono Makūno, jau vykdomi naujos, beveik 8 kilometrų ilgio spaudiminės nuotekų linijos iš Klaipėdos į Dumpius bandymo darbai.
„Bandoma atkarpomis po kilometrą. Kiekvienam šiam ruožui patikrinti reikia apie 1 000 kubinių metrų vandens. Jau gruodį uostamiesčio nuotekos į valymo įrenginius turėtų keliauti šia nauja linija, kurios vamzdžiams suteikiama 50 metų garantija. Tada atliksime senosios, jau ne kartą sprogusios nuotekų linijos ekspertizę ir apsispręsime, ar ji galės būti laikoma kaip rezervinė, ar tiesiog reiks ją nurašyti”, – pasakojo L. Makūnas.
Pradėta ir smarvę kartas nuo karto skleidžiančių Dumpių valymo įrenginių rekonstrukcija. Jau statoma nauja išvalius nuotekas susidarančio dumblo saugykla. Kitais metais turi prasidėti ir vadinamųjų metatankų ūkio statyba. Šis kompleksas reikalingas tam, kad dumblo puvimo ir rūgimo proceso metu išsiskirsiančios dujos būtų naudojamos elektros gamybai.
Anot L. Makūno, ši projekto dalis bus užbaigta ir valymo įrenginiai nebesmirdės maždaug nuo 2009-ųjų vidurio. Dabar iš Dumpių nemalonus kvapas sklinda dėl to, kad dumblas pūdomas atvirose aikštelėse.
Dituvos perspektyvos – miglotos
Šiemet bus užbaigti nuotekų linijos nuo Priekulės iki Dumpių valymo įrenginių tiesimo darbai, tačiau pačio miestelio prijungimas prie šių tinklų bus gana problematiškas, kaip ir tolesnė Gargždų bei Priekulės vandentiekio plėtra.
„Trūksta pinigų – apie 45 milijonų litų. Tiek pabrango statybos. Dėl to Priekulės nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimas suskirstytas į keturis etapus. Darbai bus vykdomi gavus finansavimą. Dėl to jau kreipėmės į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, ši turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją, o pastaroji – į Vyriausybę. Galbūt tiek Priekulės, tiek ir Gargždų atveju kiek nors padės ir rajono valdžia”, – sakė „Klaipėdos vandens” vadovas.
Dar tik pristatinėjant šį projektą buvo teigiama, kad nutiesus nuotekų liniją nuo Priekulės iki Dumpių, prie jos galės prisijungti ir viena didžiausių šalyje Dituvos sodininkų bendrija, kurioje sparčiai kyla nauji gyvenamieji namai ar rekonstruojami senieji sodų nameliai. Pasak L. Makūno, kad taip įvyktų visų pirma turi pradėti tekėti nuotekos nors iš vieno Priekulės kvartalo.
„Tačiau ir tai dar ne viskas. Turi atsirasti bent vienas subjektas, kuris užtikrintų atitinkamą nuotekų kiekį. Tai galėtų būti arba kokia nors įmonė, arba pati sodų bendrija turi suformuoti vartotojų „paketą”. Jie savo lėšomis arba su rajono valdžios pagalba turėtų pastatyti siurblinę, kuri paprastai kainuoja apie 200-300 tūkstančių litų, nes mes tam lėšų neturime. Reikėtų išspręsti klausimą ir dėl vamzdyno nutiesimo iki naujosios nuotekų linijos. Visgi manau, kad šis klausimas išsispręs ir Dituvos sodų bendrija anksčiau ar vėliau nuotekas ims tvarkyti civilizuotai”, – sakė pokalbininkas.